klãsteris (angl. cluster – grupė, kekė), tarpusavyje susijusių pramonės ir verslo įmonių, prekių ir paslaugų tiekėjų, mokslo ir asocijuotųjų institucijų geografinė koncentracija, kai nariai ne tik glaudžiai bendradarbiauja, bet ir konkuruoja. Klasteriai apima nuo 10–15 (mikroklasteriai) iki kelių tūkstančių įmonių ir organizacijų.
Apibrėžimai
Klasteriai įvairiomis formomis egzistuoja seniai. Pirmasis klasterį apibrėžė ir pagrindė jo reikalingumą Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento R. Reagano patarėjas Michaelas Porteris knygoje Tautų konkurencinis pranašumas (The Competitive Advantage of Nations 1990). Pasak jo, klasteris yra tarpusavyje susijusių tam tikros srities įmonių ir institucijų geografinis susitelkimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija siūlo labiau pabrėžti ne klasterio struktūrą, bet tarp jo narių vykstančius bendradarbiavimo procesus, todėl jį apibūdina kaip susijusiuose versluose veikiančių vertikaliai ar (ir) horizontaliai sujungtų įmonių tendenciją geografiškai koncentruotis. Kai kuriose šalyse klasteris vadinamas kitaip, pvz., Prancūzijoje – vietine gamybos sistema, Italijoje – industriniu regionu, Vokietijoje – kompetencijų tinklu.
Savybės
Klasteriai gali kurtis regioniniu, šalies ar tarptautiniu lygiu. Retai kada klasifikuojami pagal standartines ekonominės veiklos rūšių klasifikavimo sistemas. Įvairiose šalyse klasteriai yra unikalūs, bet turi panašių bruožų: egzistuoja aiškiau ar sunkiau nustatomos geografinės ribos; klasterių (daugiausia mažesnių) nariai dažniausiai pažįsta vieni kitus, įmonės turi bendrą istoriją, kuri stiprina bendradarbiavimą; aiškūs klasterio dalyviai ir pagrindiniai konkurentai; turi tam tikrą centrinį organizacinį darinį (ar keletą jų), atsakingą už svarbias funkcijas (tarpininkavimą, lobistinę veiklą, rinkodarą, informavimą ir kitas); turi susiformavusį įvaizdį, kurį pripažįsta klasterio įmonės ir už klasterio ribų esantys ekonominiai subjektai; turi tam tikrą kūrybinį potencialą, išteklius ir kompetenciją, todėl gali patraukti užsienio įmones, kitų regionų ir šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Gerai funkcionuojantis klasteris pasižymi gebėjimu organizuotis, todėl jam mažai reikia visuomenės paramos.
Ekonominė svarba
Klasteriai didina mažų ir vidutinių įmonių, visos sistemos konkurencingumą bei novatoriškumą, t. p. įmonių produktyvumą dėl galimybės pritraukti geresnių ir pigesnių išteklių, geresnio informuotumo, bendros veiklos sinerginio efekto, kvalifikuotos darbo jėgos ir veiklos specializacijos, skatina naujų specializuotų verslų kūrimąsi.
Daugelyje šalių (ir Europos Sąjungoje) klasteriai laikomi viena svarbiausių ekonomikos konkurencingumo didinimo priemonių. Vienas ryškiausių pavyzdžių – kėdžių klasteris Šiaurės Italijoje. Apie 100 kvadratinių kilometrų teritorijoje sutelkta apie 12 000 įmonių (daugelis jų turi tik po vieną–du darbuotojus), jose dirba 14 000 žmonių. Šis klasteris pagamina apie 80 % visų šalyje pagaminamų ir apie 20 % pasaulyje pagaminamų kėdžių, yra didžiausias pasaulyje kėdžių eksportuotojas.
Lietuvoje
Lietuvoje beveik susiformavęs klasteris yra baldų ir medienos pramonė.
102