klaustrofobija

klaustrofòbija (lot. claustrum – uždara vieta + gr. phobos – baimė), uždarų erdvių, ankštų patalpų įkyri baimė. Žmogus, patekęs į tokią patalpą, bijo staiga pasijusti blogai, netekti sąmonės, stengiasi būti arčiau durų, kartais nelanko teatrų, kino teatrų, paskaitų, susirinkimų, nevažinėja liftu; kartu gali būti ir agorafobija. Nerimas reiškiasi panika, prakaitavimu, širdies plakimu, dusuliu. Dažniausiai pasireiškia apie 30 gyvenimo metus. Panaši į klitrofobiją – tvankių patalpų, kuriose bijoma uždusti, baimę.