Klemensas VII. Laiminančio Klemenso VII ir Pietro Carnesecchi portretas (dailininkas Sebastiano del Piombo, aliejus, apie 1533–34, Parmos pinakoteka)

Klemensas VII (raižinys iš knygos Le vite de pontefici di Antonio Ciccarelli 1588, Roma)

Klèmensas VII (lot. Clemens VII), tikr. Giulio de Medici 1478 05 26Florencija 1534 09 25Roma, popiežius (1523). Joanitas, Kapujos vienuolyno prioras. Nuo 1513 Florencijos arkivyskupas ir kardinolas. Išrinktas popiežiumi įsitraukė į kovą prieš Habsburgus. 1526 sudaręs sąjungą su Prancūzijos karaliumi Pranciškumi I ir Florencijos, Venecijos respublikomis bei Milano kunigaikštyste kovojo prieš Šventosios Romos imperatorių Karolį V. Sąjungininkai pralaimėjo, Roma buvo nusiaubta (1527). Vykstant mūšiams Klemensas VII slapstėsi Angelo pilyje Romoje, vėliau buvo paimtas į nelaisvę. 1529 Barselonoje pasirašė taikos sutartį, kuria atsisakė Modenos ir Reggio (Emilija-Romanija) žemių, sugrąžino Medici’ams Florenciją. 1530 Bolonijoje vainikavo imperatorių Karolį V. Klemensui VII nepavyko išsaugoti Bažnyčios vienybės – jo nesantaika su imperatoriumi neužkirto kelio protestantizmui plisti, atsisakymas nutraukti Anglijos karaliaus Henriko VIII santuoką su Kotryna Aragoniete paskatino Anglijos Bažnyčios (Anglikonų Bažnyčia) atskilimą nuo Romos Bažnyčios. Klemensas VII globojo menus, pavedė Michelangelo Siksto koplyčioje nutapyti freską Paskutinis teismas.

908

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką