klerùchija (gr. klēruchia < klēros – žemės sklypas + echō – valdau), senovės graikų karinė žemdirbių gyvenvietė, įsteigta pajungtų arba sąjunginių valstybių teritorijoje.
Pagrindinis tokių gyvenviečių tikslas buvo aprūpinti žeme jos neturinčius piliečius ir kontroliuoti sąjungininkus. Kleruchijos gyventojai likdavo ją įsteigusios valstybės piliečiais ir palaikydavo su ta valstybe ryšius.
Daugiausia kleruchijų Eubojos, Lesbo, Samo, Lemno ir kitose salose įsteigė Atėnai jų sukurtos Delo sąjungos, arba Atėnų pirmosios jūrų sąjungos, gyvavimo laikais (478 ar 477–404 pr. Kr.). Sąjungininkai atėniečių kleruchijomis buvo nepatenkinti, todėl Atėnų antrosios jūrų sąjungos įkūrimo akte (378 ar 377 pr. Kr.) atėniečiai pasižadėjo sąjungininkų žemėse jų nebesteigti.