Kłodzko (Klòdzkas), miestas Lenkijos pietvakariuose, Žemutinės Silezijos vaivadijoje, į pietus nuo Vroclavo, netoli Čekijos sienos; apskrities centras.
25 717 gyventojų (2021).
Kłodzko įsikūręs Sudetų kalnuose, abipus Nysos Kłodzkos. Geležinkeliai ir plentai į Vroclavą, Wałbrzychą, Opolės vaivadijos, Čekijos miestus. Elektros mašinų, metalo dirbinių gamyba, elektronikos, medienos apdirbimo (baldų), maisto, statybinių medžiagų, popieriaus, siuvimo, tekstilės ir trikotažo pramonė. Kłodzko – Wałbrzycho laisvosios ekonominės zonos dalis. Turizmas (po miestu ir tvirtove yra požeminė turistinė trasa). Žiemos sportas. Vroclavo universiteto, Žemutinės Silezijos aukštosios politechnikos mokyklos, Vroclavo administravimo ir finansų aukštosios mokyklos filialai. Pranciškonų aukštoji dvasinė seminarija. Krašto muziejus, meno galerijos. Vargonų ir kamerinės muzikos tarptautiniai renginiai.
Architektūra
Gotikinis akmenų tiltas (1390) su vėlyvojo baroko skulptūromis (18 a. pirma pusė), gotikinė barokinė Kristaus Karaliaus bažnyčia (1478, koplyčia pastatyta 1662–1700), vėlyvosios gotikos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (1660–70 perstatyta baroko stiliumi, skulptūrinis dekoras G. Fatchone) bažnyčia, barokinis jėzuitų kolegijos pastatas (1655–90, architektas C. Lurago). Pranciškonų vienuolyno ansamblis: Dievo Motinos Rožinio bažnyčia (1631, perstatyta 1711), vienuolyno pastatas (1678–1731), valgykla su barokiniu polichrominiu dekoru (1744, dailininkas F. A. Schaeffleris), barokinė Šv. Kryžiaus koplyčia (1738). Pilatti pilis (apie 1720–30), gynybinė tvirtovė (1742–70) su požeminių kazematų sistema (1680–1702, architektas J. Carove), neorenesansinė rotušė (19 a. pabaiga) su renesansiniu bokštu (apie 1622). Daug mūrinių 16–18 a. pastatų (dauguma 19–20 a. perstatyta).
Istorija
Romos imperijos laikais per dabartinį Kłodzko ėjo svarbiausias gintaro prekybos kelias. Vienas seniausių Silezijos miestų. 10 a. čekų tvirtovė ir prekyvietė, pirmą kartą paminėta 981. Miesto teisės nuo apie 1275 (arba 1250). Viduriniais amžiais amatų ir prekybos centras (16 a. nutiestas vandentiekis). 14 a. reguliariųjų kanauninkų vienuolyne sukurtas vienas seniausių lenkų literatūros šaltinių Florijono psalmynas (Psałterz floriański). 16 a. pradžioje įsteigta spaustuvė, vėliau įkurta jėzuitų kolegija (nuo 1742 gimnazija). 16 a. pirmoje pusėje ėmė plisti reformacija. Nuo 1560 priklausė Habsburgams (vadintas Glatzu). Po Trisdešimties metų karo (1618–48) Kłodzko smuko. 1680–1702 austrai čia pastatė įtvirtinimus. 1742 Kłodzko atiteko Prūsijos karalystei, iki 1877 buvo viena svarbiausių Prūsijos tvirtovių. Nuo 19 a. pabaigoje transporto centras; plėtota metalo, medienos, keramikos pramonė. Per II pasaulinį karą veikė priverstinio darbo stovyklos, karo kalėjimas (kalinti Prancūzijos, Italijos, Belgijos, SSRS belaisviai). Nuo 1945 priklauso Lenkijai. 1945–75 ir nuo 1999 apskrities centras.
2271
Glatz