kluazonzmas (pranc. cloisonnisme < cloison – pertvara), tapybos metodas, kai dekoratyvinės grynų spalvų plokštumos paveiksle komponuojamos atskirtos viena nuo kitos tamsiomis linijomis. Ši stilistika priminė viduramžių vitražus ir pertvarinio emalio (pranc. cloisonnée) dirbinius; iš čia kilo pavadinimas. 1887 kluazonizmą sukūrė ir taikė Pont‑Aveno mokyklos dailininkai (É. Bernard’as, L. Anquetinas). Kluazonizmo metodą išplėtojo P. Gauguinas, kurio paveiksluose abstrahuotą simbolišką vaizdą kuria dekoratyvios supaprastintos formos.
1746