Knidas

Kndas (gr. Knidos), senovės miestas Karijoje, dabartiniame Reşadiyės pusiasalyje, Turkijos pietvakariuose.

Istorija

Apie 900 pr. Kr. per vadinamąją achajiškąją kolonizaciją miestą įkūrė kolonistai iš Spartos (dorėnai). Knidas priklausė dorėnų 6 polių konfederacijai (heksapoliui), buvo svarbus prekybos, kultūros ir mokslo centras: čia veikė medicinos mokykla, observatorijoje dirbo astronomas Eudoksas. Nuo maždaug 560 pr. Kr. Knidas priklausė Lidijos karalystei, nuo 546 pr. Kr. – Persijai. 500–497 pr. Kr. dalyvavo jonėnų sukilime. Pagal Kalijo taikos sutartį (449) persai pripažino Knido ir kitų Mažosios Azijos graikų polių nepriklausomybę. 5 a. pr. Kr. antroje pusėje Knidas tapo Delo sąjungos nariu. 386 pr. Kr. pradžioje vėl atiteko Persijai. 334 pr. Kr. užimtas Aleksandro Makedoniečio. Nuo 129 pr. Kr. priklausė Romos Azijos provincijai, nuo 395 – Bizantijai. Ilgainiui Knidas sunyko, 7 a. ištuštėjo.

Knido griuvėsiai

Tyrimai

Nuo 19 a. jį tiria archeologai. Rasta gynybinių sienų, odeono, didžiojo ir mažojo teatrų, gimnasijo, Afroditės šventyklos liekanų, Knido Afroditės (skulptorius Praksitelis) ir sėdinčios Demetros (skulptorius Skopas ar Leocharas) skulptūros.