Knoso rūmų fragmentas

deivės statulėlė iš Knoso (16 a. pr. Kr.)

freska iš Knoso valdovo rūmų

Knòsas (graikų k. Knōssos), senovės graikų miestas Kretos saloje, 5 km į pietus nuo Herakliono. Kretos-Mikėnų kultūros vienas svarbiausių paminklų.

Istorija

Knosas apgyventas neolite. Apie 3000–2200 pr. Kr. įtvirtinta gyvenvietė, apie 2200–1600 – valdovų rezidencija, apie 1600–1450 – Kretos valstybės sostinė. Pagal legendą, Knosą įkūrė karalius Minojas. 1450 pr. Kr. sostinę užkariavo achajai, 1380 pr. Kr. miestas sudegė; vėliau (apie 1100 pr. Kr.) buvo apleistas.

Tyrimai

Knoso vietą 1894 nustatė ir 1899–1935 (su pertraukomis) tyrinėjo Didžiosios Britanijos archeologas A. J. Evansas. Ištirtame 16 000 m2 plote rasta monumentalių daugiaaukščių sudėtingo plano pastatų liekanų.

Vadinamuosius valdovo rūmus (Labirintą) sudarė 4 korpusai, statyti aplink uždarą vidinį kiemą, sujungti laiptais, puošti kolonomis; rūmai keletą kartų perstatyti (datuojami 2000–1350 pr. Kr.). Juose buvo reprezentacinių (Sosto) ir kulto (Dviašmenio kirvio) salių, didelių sandėlių su pitais, dirbtuvių, vandentiekis ir kanalizacija. Prie rūmų rastas archyvas (Kretos linijinės B rašto lentelės). Dar rasta Mažųjų rūmų (17–15 a. pr. Kr.), vilų, šventyklų, gyvenamųjų namų griuvėsių, laidojimo paminklų.

Kai kurių Knoso rūmų gyvenamosios patalpos puoštos freskomis, vaizduojančiomis žmones, paukščius, gyvūnus, tarp jų delfinus (15–12 a. pr. Kr.). Knose rasta darbo įrankių, indų, ginklų, monetų, deivės skulptūrėlių.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką