knygotyros mokslas Lietuvoje

knygótyros mókslas Lietuvojè. Lietuvoje knygotyros pradininkai 19 a. pradžioje buvo Vilniaus universiteto mokslininkai ir jo ugdytiniai – J. Lelewelis, A. W. Bohatkiewiczius, J. K. Plateris. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje knygas tyrė S. Baltramaitis, A. Bruožis, V. Gaigalaitis, M. M. Stankevičius, E. Volteris. 1918–40 M. Rudzinskaitė-Arcimavičienė, Vaclovas Biržiška, P. Galaunė, V. Lastouskis, V. Ruzgas, A. Ružancovas, J. Tumas-Vaižgantas, M. Urbšienė tyrinėjo pasaulio ir lietuvių knygos, spaudos, knygininkystės įvairių sričių istoriją ir dabartį, spaudos leidinių meno, knygrišystės, bibliofilijos, bibliotekų ir bibliografijos (bibliografija Lietuvoje) istorinių tyrimų problematiką. Pradėjo klostytis lietuviška knygotyros terminija, atsirado knygotyros spauda, kūrėsi ją plėtojančios visuomeninės organizacijos, knygos istorijos ir bibliografijos dalykai pradėti dėstyti aukštosiose mokyklose. Vilniaus universitete buvo įkurta Bibliologijos katedra (veikė 1940–43). Nuo 20 a. 7 dešimtmečio knygotyros tyrimai vėl suaktyvėjo. Jų plėtotei poveikio turėjo N. Feigelmanas, D. Kaunas, V. Kisarauskas, I. Korsakaitė, E. Laucevičius, I. Petrauskienė, G. Raguotienė, R. Rozet, K. Sinkevičius, V. Stonienė, L. Vladimirovas, V. Žukas, kurie nagrinėjo inkunabulistikos, lietuviškos ir Lietuvos knygų, bibliotekų ir skaitymo istoriją, knygos ženklų, popieriaus ir įrišimų, spaudos leidinių iliustravimo, knygotyros ir bibliografijos istorijos bei kitus klausimus. Lietuvos knygų, spaudos ir raštijos istorijos kai kuriuos aspektus nagrinėjo istorikai (V. Merkys), literatūros istorikai (M. Ročka), žurnalistai (B. Raguotis) ir kiti. Išeivijoje knygotyros darbus tęsė Vaclovas Biržiška ir kiti. 1990 Vilniaus universitete atkurta Knygotyros katedra, 2003 reorganizuota į Knygotyros ir dokumentotyros institutą – svarbiausią knygotyros mokslo ir studijų centrą, nuo 2017 – Knygotyros ir leidybos tyrimų katedra. Knygų grafikos, dizaino, poligrafijos specialistai rengiami Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vilniaus dailės akademijoje, Kauno technologijos universitete ir Kauno kolegijoje. Νuo 1949 eina žurnalas „Tarp knygų“ (iki 1990 „Bibliotekų darbas“), nuo 1961 – mokslinis tęstinis leidinys „Knygotyra“ (iki 1969 Bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimai), nuo 1993 – „Bibliografija“ (1993–95 Bibliografijos žinios). 1959–88 ėjo knygų reklamai ir knygininkystei skirtas leidinys Naujos knygos, 1993–2000 – „Knygnešys“, 2002–04 – žurnalas Formatas. Knygotyros mokslininkai dirba aukštosiose mokyklose, mokslinių bibliotekų (Lietuvos bibliotekos) senų ir retų spaudinių skyriuose, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centre. Plėtojami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Mažosios ir Didžiosios Lietuvos, išeivijos lietuvių knygos, Lietuvos senųjų knygų lotynų, lenkų, jidiš ir hebrajų kalbomis, bibliotekų ir skaitybos, spaudos istorijos, knygotyros teorijos ir metodologijos, terminijos, knygotyrinės biografistikos, šaltiniotyros, klasifikacijos, bibliofilijos, bibliografijos istorijos, spaudos ir rankraštinio paveldo, slapyvardžių, šiuolaikinės leidybos ir knygų reklamos, knygos meno tyrimai. Svarbių knygotyros veikalų paskelbė A. Braziūnienė, J. Čepytė, N. Feigelmanas, O. Janonis, D. Kaunas, I. Korsakaitė, J. Liškevičienė, S. Matulaitytė, R. Misiūnas, D. Narbutienė, A. Navickienė, A. Pacevičius, G. Raguotienė, J. Tumelis, S. Vėlavičienė, L. Vladimirovas, O. Ž. Zaveckienė ir kiti.

L: Knygotyra: enciklopedinis žodynas Vilnius 1997; Lietuvos knygos veikėjai: biografijų žodynas [CD-ROM] Vilnius 2005.

441

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką