knygų leidyba Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo

knỹgų leidýba Lietuvojè po nepriklausomýbės atkūrmo

Pokyčiai knygų leidyboje

Lietuvos knygų leidyboje 20 a. 9 dešimtmečio pabaigoje prasidėjo nemenki pokyčiai; valstybė, atsisakiusi knygų leidybos monopolio, ėmė švelninti cenzūrą ir sudarė sąlygas įsitraukti į knygų leidybą kooperatyvams, t. p. autoriai galėjo leisti knygas už savo lėšas. Leidykla Vyturys 1989 išleido Sibiro tremtinių atsiminimų knygą Amžino įšalo žemėje ir kitų. Permainos dar labiau paspartėjo 1990 Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Buvo visiškai panaikinta cenzūros institucija Glavlit. Leidybai reglamentuoti 1996 priimtas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas. Pradėtos leisti anksčiau draustos knygos – politinių kalinių ir tremtinių atsiminimai, išeivių ir Vakarų šalių rašytojų kūriniai. Knygų leidybai įtakos turėjo politinės ir socialinės permainos, besiformuojanti rinkos ekonomika. Leidybinius poreikius formavo ir naujai kuriamos valstybės valdymo institucijos, švietimo sistemos reforma. Knygų leidyba greitai tapo vienu pelningiausių verslų (pelnas siekdavo apie 500 %), sparčiai didėjo leidėjų skaičius: 1990 buvo įregistruota 73 leidyklos ir leidėjai, išleidę bent 1 knygą, 1992 – apie 500, 2010–17 – apie 470, 2020 – 532 leidyklos.

1990–93 mažėjo išleidžiamų knygų pavadinimų, bet didėjo tiražai; 1991 išleistų knygų bendras tiražas didžiausias per visą lietuviškų knygų leidybos istoriją. Nuo 1992 knygų tiražai ėmė mažėti ir dėl SSRS ekonominės blokados sukelto ūkio nuosmukio. Trūko poligrafinių pajėgumų ir medžiagų, išryškėjo leidėjų patirties stoka, padažnėjo nesąžiningos konkurencijos, autorinių teisių pažeidimų atvejų. Leidybos apimtis mažėjo dėl nacionalinės valiutos – lito – įvedimo (1993) ir 1998 Rusijos finansų krizės, kuri turėjo įtakos ir Lietuvos ekonomikai. Leidėjai pradėjo specializuotis, leisti daugiau pavadinimų knygų, bet mažesniais tiražais, daugiau reikšmės imta teikti rinkodarai, knygų pardavimui ir jų kokybei. Atsigaunant ekonomikai ėmė didėti didžiausių leidyklų apyvarta, 2000 išleista daugiausia knygų per metus – 4859 pavadinimų. 2006 pirmą kartą po 1991 padidėjo bendras tiražas, bet vidutinis vienos knygos tiražas ir toliau mažėjo. Didėjo grožinės, mokomosios, verslo, kalbų mokymosi literatūros paklausa.

2009 ekonominė krizė paveikė knygų leidybą: 2009–10 knygų pavadinimų skaičius sumažėjo 31, 2008–13 tiražai – 40 procentų. Po 2013 padėtis stabilizavosi. Bendras spausdintų knygų ir brošiūrų (3257 pavadinimai) tiražas 2020 metais – 4,83 mln. egzempliorių.

Knygų leidybos struktūra po 1990

Nepriklausomybės laikotarpiu susiformavo nauja knygų leidybos struktūra. Ją sudaro privačios ir valstybinių institucijų leidyklos (išleidžia 2/3 knygų) ir leidėjai, kuriems leidyba nėra pagrindinė veiklos sritis (valstybinės institucijos, privačios įmonės, draugijos, asociacijos, spaustuvės, periodinių leidinių leidėjai ir kita). Didžiausios leidyklos Šviesa ir Alma littera, 2002 susijungusios į Baltijos šalyse didžiausią knygų leidybos įmonių grupę Alma littera grupė, kasmet išleidžia apie 20 % (2018 – apie 18 %) visų knygų, bendra jų apyvarta 2018 buvo apie 34,4 mln. eurų (2006 – 33 mln. litų). Kitos didesnės leidyklos: Baltos lankos, Tyto alba, Svajonių knygos, Printėja, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vaga, Nieko rimto, Naujasis lankas, Jotema, Briedis, Vilniaus universiteto leidykla, Obuolys, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto (nuo 2010 – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras) išleistos knygos

Vidutiniškai per metus vienas leidėjas išleidžia 6 knygas. Apie 60 leidėjų kasmet išleidžia po daugiau kaip 10 knygų, kelios didžiausios leidyklos (Alma littera, Šviesa, Tyto alba, Baltos lankos, Nieko rimto, Svajonių knygos, Termorenovacija, Obuolys, Briedis, BALTO leidybos namai) – po daugiau kaip 50 knygų per metus, apie pusę leidėjų per metus – vieną knygą. 20 didžiausių leidėjų išleidžia daugiau kaip 40 % visų metų knygų ir daugiau kaip 60 % viso metinio tiražo (2018). Prie didžiųjų leidyklų plėtros prisideda ir jų valdomi knygynai (Vagos, Baltų lankų, Alma litteros – Pegasas). Vyrauja smulkios įmonės. Vidutinis leidėjas visu etatu įdarbina apie 3 darbuotojus, iš viso knygų leidybos srityje 2016 dirbo apie 700 žmonių. Lietuvos knygų leidyboje vyrauja vietinis kapitalas. Dauguma leidyklų įsikūrusios didmiesčiuose, daugiausia – Vilniuje. Lietuvoje 1 mln. gyventojų išleidžiama apie 1100 knygų. Leidėjų interesus gina Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) ir Lietuvos akademinių leidyklų asociacija (LALA, įkurta 2005; vienija mokymo institucijų leidyklas).

Knygų kalba

Daugiausia knygų išleidžiama lietuvių kalba (apie 95 %), nemažai – anglų, rusų, lenkų kalbomis. Lietuvių kalba daugiausia leidžiama lietuvių autorių knygos, jų dalis kinta. Lietuvių autorių knygos dažnai leidžiamos mažais (apie 1300 egzempliorių) tiražais. Knygų leidyba kitomis kalbomis 20 a. 10 dešimtmetyje mažėjo, nuo 2001 ėmė didėti. Laikotarpio pradžioje didžiausią knygų kitomis kalbomis dalį sudarė knygos rusų kalba, vėliau jų smarkiai sumažėjo, dėl mokymo poreikių ir Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą didėja knygų anglų kalba leidyba. Daugiausia knygų skirta vidaus rinkai, tik maža dalis eksportuojama ir tik keletas leidėjų orientuojasi į užsienio rinkas. Lietuviškų knygų vertimais į užsienio kalbas rūpinasi Lietuvos kultūros institutas (įkurtas 2008, iki 2014 Tarptautinis kultūros programų centras).

Knygų leidybos tematika po 1990

Kasmet (2012–20) 40–50 % knygų leidybos tematikos sudaro grožinė literatūra ir knygos vaikams; iš jų daugiausia leidžiama lietuvių autorių kūrinių. Daugiausia verčiami Jungtinių Amerikos Valstijų ir anglų rašytojų kūriniai (apie 370 knygų per metus, 2018–20), nemažai vokiečių, prancūzų ir skandinavų rašytojų knygų. Vyrauja pirmieji leidimai. Mokomoji ir mokslinė literatūra sudaro apie 25 % bendro metinio visų knygų tiražo (2020). 1990–99 gausiai leista informacinio pobūdžio literatūra (enciklopedijos, žinynai), 21 a. pradžioje jos poreikis sumažėjo, leidybos apimtis stabilizavosi (apie 140 knygų per metus, 2020). Nuo 20 a. pabaigos nebedidėja religinės literatūros leidyba. Išleidžiama knygų už autorių lėšas, didelę jų dalį sudaro poezijos knygos. Lietuvoje nepaplito komiksai, kišeninio formato knygos minkštais viršeliais ir garsinės knygos. 1998 atsirado naujų leidybos formų – išleista pirmoji skaitmeninė knyga Lietuviškos knygos metai = Year of the Lithuanian Book = Jahr des litauischen Buches. 21 a. pradžioje jų leidyba vis labiau pradėjo įsigalėti. Daugiausia skaitmenine forma išleidžiama akademinės, mokomosios, informacinės literatūros.

Lietuviškų knygų spaudos kokybė

Lietuviškos knygos pasižymi geru dizainu ir spaudos kokybe. Tarptautiniuose knygos meno konkursuose Bolonijoje, Barselonoje, Leipcige ir kitur dailininkai S. Eidrigevičius, K. Kasparavičius, R. Kepežinskas, A. Žvilius ir kiti laimėjo įvairių prizų. Vagos išleista R. Skučaitės knyga Laiškas sekmadieniui (1998, dailininkė J. Račinskaitė) 2000 gavo UNESCO premiją kaip gražiausia knyga. Prie kokybės prisideda ir poligrafinės bazės plėtra. Didžiausios 2018 spaustuvės: Garsų pasaulis, Lietpak, Aurika, Scandbook, Lietuvos ryto spaustuvė, Balto print, Petro ofsetas, Titnagas; iš viso 2016 veikė 289 spaustuvės (apie 4000 darbuotojų).

Vilniaus knygų mugėje

Informacija apie lietuviškų knygų leidybą

Informacija apie knygų leidybą kaupiama Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, čia veikia ISBN, ISSN ir ISMN agentūros, kurios leidiniams suteikia tarptautinius standartinius numerius, skirtus informacijai perduoti ir įvairioms operacijoms (paieškai, tarptautiniams mainams, prekybai) atlikti. Agentūros kaupia duomenis apie leidėjus ir jų leidžiamą produkciją. Informacija apie knygas pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidžiamame informaciniame leidinyje Informacija apie Lietuvoje išleistus leidinius, gautus Nacionalinėje bibliotekoje (registruojamos per savaitę gautos knygos) ir skaitmeniniame leidinyje Numatomos leisti knygos. Knygų reklamos pateikiama kultūriniuose leidiniuose, populiariuose žurnaluose, populiariausių knygų sąrašus skelbia knygynai, Lietuvos leidėjų asociacija. Nemažai leidėjų ir kai kurie knygų prekybininkai rengia knygų pristatymus. Nuo 2000 kasmet rengiama tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Lietuvos leidėjai dalyvauja ir kitose tarptautinėse knygų mugėse (knygų mugė). Pagrindinis dalyvavimo mugėse tikslas – nacionalinės leidybos reprezentavimas, autorinių teisių pirkimas, pardavimas.

Knygų leidybos reguliavimas

Knygų leidybos valstybinio reguliavimo funkcijas 1993–96 atliko Spaudos kontrolės valdyba prie Teisingumo ministerijos, 1995–96 – Visuomenės informavimo priemonių valdyba prie Teisingumo ministerijos. Nuo 1996 leidybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo ir kiti verslą reguliuojantys įstatymai bei leidybiniai standartai. Leidybos teisę turi privatūs ir juridiniai asmenys, Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre įregistravę savo leidybinę įmonę. Leidybą valstybė remia daugiausia per Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas, Kultūros ir sporto rėmimo fondus, įvairius specialius (proginius ir kitus) fondus ir programas (Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo komisijos leidybinė programa ir kitos). Verstinių mokslinių knygų leidybą ypač paskatino Atviros Lietuvos fondo parama (tarpleidyklinė serija Atviros Lietuvos knyga, 358 knygos, 1991–2009).

L: V. Užtupas Lietuvos spaustuvės 1522–1997 Vilnius–Kaunas 1998.

2550

knygų leidyba Lietuvoje iki 1795

knygų leidyba Lietuvoje 1795–1904

knygų leidyba Lietuvoje 1904–1918

knygų leidyba Lietuvoje 1918–1940

knygų leidyba Lietuvoje 1940–1990

lietuviškų knygų leidyba Mažojoje Lietuvoje

lietuviškų knygų leidyba užsienyje

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką