Knýpava (vokiečių k. Knipab, Knypabe, Kneiphof), Knepuva, vienas trijų Karaliaučiaus miestų (1327–1724). Buvo į pietus nuo pilies ir Senamiesčio, Knypavos saloje. 1327 gyvenvietei suteiktos Kulmo teisės. Valdant Vokiečių ordinui Knypavai buvo pavaldus į pietus nuo Priegliaus besikuriantis Priemiestis (vokiškai Vorstadt). 1304 Knypavoje įkurta pirmoji Mažojoje Lietuvoje pradinė mokykla (vėliau tapo Katedros mokykla, Albrechto kolegija, Knypavos gimanzija), 1544 – Karaliaučiaus universitetas.
Bažnyčiai (pastatyta 1300) 1333 suteiktas katedros statusas. 1374 pastatyta rotušė (1697 pastatyta nauja; nuo 1724 veikė Karaliaučiaus miesto magistratas, nuo 1927 – miesto muziejus su I. Kantui skirta ekspozicija). Knypavoje buvo teismas, turgus, ji turėjo ginkluotą apsaugą. Prekeivių tiltas (pastatytas 1286; 1900 perstatytas) per Prieglių gyvenvietę jungė (pro Senamiesčio žuvų turgų) su pilimi, Žaliasis (pastatytas 1322; 1907 perstatytas) ir Atmatų (pastatytas 1377; 1886 perstatytas) tiltai – su Priemiesčiu, Kalvių (pastatytas 1397; 1896 perstatytas) tiltas – su Senamiesčiu, Medaus (pastatytas 1542; 1882 perstatytas) tiltas – su į rytus nuo miesto esančia Lomsės sala. Kiekvienas tiltas turėjo vartus su bokštu.
1340 Knypava (pirklių miestas) tapo Hanzos sąjungos nariu; prekiavo su Anglija, Olandija, Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, Rusija. Hanzos pusėje 1367 kariavo su Danija, 1454 ir 1455 – su Karaliaučiaus Senamiesčiu (vokiečių k. Altstadt) ir Lyvenike (vokiškai Löbenicht). Siaurų tankių gatvelių miestas 1370 buvo apjuostas medine gynybine siena. Miestą nusiaubė 1513 ir 1811 gaisrai, 1621 ir 1829 potvyniai. 1724 Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I aktu Knypava, Senamiestis ir Lyvenikė buvo sujungti į vieną – Karaliaučiaus miestą (vokiškai Königsberg; iki tol juo vadinta tik pilis su gretima teritorija).
Knypava. Tolumoje – senojo universiteto rūmai ir katedra (20 a. pirmos pusės nuotrauka)
Knypava (20 a. pirmos pusės nuotrauka)
1749