Kobãno kultūrà, bronzos amžiaus ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi antro tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje–pirmo tūkstantmečio prieš Kristų viduryje Šiaurės Kaukaze. Pavadinta pagal 1869 surastą kapinyną prie Kobano kaimo (Šiaurės Osetija). Susiklostė iš vietinių kultūrų. Paminklai – atviros gyvenvietės (Zmeiskoje Šiaurės Osetijoje, Seržen‑Jurtas Čečėnijoje) ir kapinynai – paplitę nuo Kubanės aukštupio iki Dagestano.
Kobano kultūros žmonės ankstyvuoju laikotarpiu vertėsi gyvulininkyste, medžiokle, iš dalies žemdirbyste, vėlyvuoju (8–4 a. pr. Kr.) – gyvulininkyste ir žemdirbyste, lydė spalvotuosius metalus. Mirusiuosius laidojo po vieną, suriestus, akmeninėse dėžėse (kalnuotose srityse) arba duobėje, apdėtoje akmenimis, su įkapėmis. Kapuose rasta daug bronzinių dirbinių: kirvių, durklų, diržo sagčių, žirgo aprangos dalių, segių, įvijinių apyrankių, plokščiomis galvutėmis smeigtukų; papuošalai puošti geometriniais ornamentais ir gyvūnų piešiniais.
Keramika plačiadugnė, lygintu paviršiumi, puošta geometriniu ornamentu. Kobano kultūros paminkluose t. p. rasta sidabrinių ir bronzinių indų, stiklo karolių. Gyventojai palaikė ryšius su kitų Kaukazo sričių, Pietvakarių Azijos, Krymo, Mažosios Azijos gyventojais; vėlyvuoju laikotarpiu kultūrai įtaką darė skitai ir sarmatai.