Kobe (Kōbe, Kòbė), miestas Japonijoje, Honsiu salos pietvakariuose, prie Osakos įlankos (Japonijos Vidaus jūra), Rokko kalnų papėdėje; Hiogo prefektūros centras.
Kobės uosto panorama
1,53 mln. gyventojų (2020); su Osaka ir Kioto sudaro konurbaciją. Prekybos uostas (metinė krovinių apyvarta apie 148 mln. t) ir konteinerių terminalas; įvežama geležies rūda, javai, išvežama metalo gaminiai, mašinos, laivai, tekstilės, avalynės gaminiai). Per Kobę eina Šinkanseno geležinkelis. Kabamasis tiltas per Akaši sąsiaurį jungia Kobę su Avadži sala. Metropolitenas. Oro uostas. Geležinkelio riedmenų gamyba, laivų statyba (bendrovės Kawasaki ir Mitsubishi Heavy Industries), aviacijos, mašinų, metalo apdirbimo, elektronikos, elektrotechnikos, chemijos (gumos, farmacijos), tekstilės (medvilnės, šilko), avalynės, maisto (cukraus, malimo, sakės) pramonė. 15 aukštųjų mokyklų, tarp jų – Kobės universitetas (įkurtas 1902). Miesto, mokslo, moderniojo meno, jūrų ir kiti muziejai. Botanikos sodai. Observatorija. Turizmas. Pajūrio kurortas. Prie Kobės yra karštųjų mineralinių versmių.
2271
Istorija
Iki 19 a. vidurio žvejų kaimelis. 1874, iki Kobės nutiesus geležinkelį iš Osakos ir atidarius uostą prekybai su užsieniu, pradėjo plėstis. Kobės plėtrą spartino palanki konjunktūra per Japonijos–Kinijos (1894–95), Japonijos–Rusijos (1904–05), I pasaulinius (1914–18) karus; mieste pastatyta mašinų ir karo pramonės įmonių. Kobės plėtrą paspartino ir 1923 žemės drebėjimas, per kurį buvo sugriauti Kobės konkurentai Tokijas ir Jokohama. Kobė labai nukentėjo nuo Jungtinių Amerikos Valstijų aviacijos bombardavimo per II pasaulinį karą. Po karo atstatyta ir sparčiai plėtėsi. Čia pastatyta daug įmonių, Kobė tapo vienu svarbiausių Japonijos uostų, išplėtota laivų statyba, t. p. įsikūrė didelių plieno liejyklų, chemijos ir elektrotechnikos įmonių. Kobė su Osaka tapo antros pagal dydį Japonijos aglomeracijos centrais. Sparčiai daugėjo gyventojų, įkurta aukštųjų mokyklų, mokslo ir kultūros įstaigų. Didelių nuostolių miestui padarė 1995 01 žemės drebėjimas (žuvo apie 5500 žmonių, sugriauta apie 100 000 pastatų); po jo miestas ir kai kurie istorinės reikšmės statiniai (šintoistų šventykla Ikuta) atstatyti.
1412