kofeinas

kofenas, 1,3,7‑trimetilksantinas, alkaloidas, kurio yra kavos pupelėse (1–2,8 %), arbatmedžio lapuose (2–3,5 %), kolamedžio riešutuose (iki 2,5 %), paulinijos sėklose. Grynas kofeinas yra balti kristaliniai milteliai, blogai tirpstantys vandenyje ir alkoholyje. Kofeinas stipriai stimuliuoja centrinę nervų sistemą, sutraukia smegenų kraujagysles, skatina skrandžio sulčių sekreciją (gali atsirasti opos); silpnai stimuliuoja širdies veiklą, plečia bronchus ir kraujagysles, didina diurezę. Vartojamas vaistams ir stimuliuojamiesiems gėrimams gaminti. Kofeino poveikis priklauso nuo žmogaus būklės (pavargusį ir mieguistą veikia stipriau), vartojimo intensyvumo (reguliariai ir dažnai geriant kavą ar arbatą kofeino poveikis silpnesnis). Kofeinas didina fizinį ir protinį darbingumą, mažina nuovargį ir mieguistumą, vartojamas migrenai gydyti, apsinuodijus centrinę nervų sistemą slopinančiomis medžiagomis. Geriamas milteliais arba tabletėmis, švirkščiamas į poodį. Per didelis kofeino kiekis didina dirglumą, atsiranda baimė, nemiga, nerimas, stipriau plaka širdis, ima drebėti rankos ir kojos.

kofeinas

2082