kohereñcija (lot. cohaerentia – ryšys), prasmingų sistemos dalių (elementų) – dažniausiai teorijų, teiginių ar sąvokų – tarpusavio darnos ir rišlumo santykis. Koherencija yra būtina sistemos (pavyzdžiui, teksto) stabilumo, vidinės tvarkos ir darnios struktūros sąlyga. Kartais tapatinama, bet dažniau laikoma artima ar net stipresne nei neprieštaringumas, reikalauja sistemos elementų tarpusavio loginių, tikimybinių ar aiškinamųjų ryšių. Koherencijos sąvokos pagrindu kuriamos tiesos, pažinimo, reikšmės, etikos teorijos (koherentinė tiesos teorija, koherentizmas ir kitos).
76