Kokándo chanãtas, 18–19 a. valstybė Vidurio Azijoje, Ferganos slėnyje, dabartinėje Uzbekijos, Tadžikijos ir Kirgizijos teritorijoje. Sostinė Kokandas (nuo 1740).
Susidarė 1709 iš atsiskyrusios Bucharos chanato valdos (pirmasis chanas – Šeibanidas Šachruchas). 1758 tapo nepriklausomas. 1774–98 mokėjo duoklę Kinijai. Didžiausią galią pasiekė 1800–39 – jam priklausė Taškentas, Chodžentas, Šiaurės Kirgizijos ir Pietų Kazachijos gentys (tuo metu pastatytos Piškeko ir Tokmako tvirtovės). Vėliau silpo dėl dažnų sukilimų (kildavo pirmiausia dėl didelių mokesčių), kovų su Bucharos chanatu ir Rusija.
1865 Rusijos kariuomenė užėmė Taškentą, 1866 – Chodžentą. 1868 sudaręs su Rusija prekybos sutartį Kokando chanatas faktiškai tapo nuo jos priklausoma valstybe. Po 1873–76 kirgizų sukilimo (kilo padidinus mokesčius), kurį numalšino Rusijos kariuomenė, Kokando chanatas buvo panaikintas, jo žemės prijungtos prie Rusijos imperijos (priklausė Ferganos sričiai).