Koknesės kunigaikštystė, Kúoknesės kunigaikštỹstė, 12 a. pabaigos–13 a. pradžios kunigaikštystė Latgaloje. Susidarė Polocko kunigaikščio vasalams su savo kariauna įsikūrus latgalių žemėje ir sutarus su jų diduomene. Koknesės kunigaikštystės ryšiai su Polocko kunigaikštyste nebuvo tvirti, nors glaudesni už Jersikos ryšius. Žinomas vienintelis Koknesės kunigaikštystės kunigaikštis Viačka (Viačeslavas; valdė 1205–09). Įtempti kunigaikštystės santykiai su Lietuvių žemių konfederacija vertė Viačką ieškoti Livonijos pagalbos. 1205 jis pripažino Rygos vyskupą Albertą savo siuzerenu. 1208 kilo Viačkos ir Alberto vasalo Lielvardės riterio Danieliaus konfliktas. Viačka, nepatenkintas Albertu, kad šis nesutramdė riterio, 1209 sudegino Koknesės pilį ir pabėgo į Naugardą. Koknesės kunigaikštystę užvaldė Livonijos vokiečiai ir įrengė čia atsparos bazę prieš Jersiką ir lietuvius.
683