kolãpsas (lot. collapsus – nusilpęs), elektrono vidutinio atstumo nuo atomo branduolio sumažėjimas nuo kelių iki keliolikos kartų. Šis esminis elektrono lokalizacijos pasikeitimas padidėjus efektiniam branduolio krūviui yra būdingas sužadintiems d, f ir g elektronams. Kolapsui įvykus elektronas tampa vidiniu atomo elektronu. Kolapsas sukelia elektrono ir net viso atomo kai kurių savybių, t. p. sugerties ir emisijos spektrų pokyčius; tai lemia panašias savybes turinčių elementų grupių, pvz., lantanoidų, aktinoidų ar geležies grupės elementų, egzistavimą.
1778