kolašònė (it. colascione), muzikos instrumentas – gnaibomasis chordofonas. Ilgakaklė liutnia. Korpusas kriaušės pavidalo, 42–54 cm ilgio, 28–34 cm pločio. Kolašonės kaklelis neįprastai ilgas (100 cm), su 24 padalomis. Turėjo 2–3 (derinama E, A, d) arba 5–6 (derinama D, G, c, f, a, d1) stygas. Buvo skambinama plektru arba pirštais.
Atsirado iš Rytų ilgakaklės liutnios tanbūro. 17 a. kolašonė buvo labai paplitusi Pietų Italijoje, Vokietijoje. 18 a. antroje pusėje garsėjo Brescios virtuozai muzikantai broliai Collos ir paryžietis G. Merchi. Kompozitorius J. Matthesonas 1713 kolašonę panaudojo kaip skaitmeninio boso instrumentą kamerinėje muzikoje. Yra išlikusių instrumentų (seniausias datuojamas 1564), kolašonės tabulatūra (apie 1730).
kolašonė
3119