koliãžas (pranc. collage – apklijavimas), komponavimo būdas (dažniausiai avangardistų), grindžiamas skirtingos stilistikos kitų kompozitorių kūrinių fragmentų arba savo paties ankstesnių darbų mechaniška vartosena. Skiriasi nuo svetimų temų citavimo. Išpopuliarėjo 20 a. 7 dešimtmetyje; žymiausi kūriniai: K. Stockhauseno Himnai (sujungti įvairių šalių himnai, 1966–67), L. Berio Sinfonia (vartojamas koliažas iš G. Mahlerio II simfonijos III dalies ir C. Debussy, H. Berliozo, L. van Beethoveno, J. Brahmso, I. Stravinskio, A. Bergo ir kitų kūrinių daugybės citatų; 1968–69). Koliažu kartais sukuriamas paradoksalus vadinamasis nesuderinamumo įspūdis (kartais siekiama humoro ar parodijos). Efektas, kai vartojami tik tam tikri koliažo stiliaus požymiai, vadinamas pseudokoliažu. Koliažų sukūrė lietuvių kompozitoriai B. V. Kutavičius (Koliažas 1970), A. Rekašius (Autokoliažas nr. 1, 1977, ir nr. 2, 1987), V. Bartulis (Mein lieber Freund Beethoven 1987).
335