Koliučij (Колючий, Koliùčis), buvusi sakų rinkėjų gyvenvietė Rusijoje, Krasnojarsko krašte, Nižnij Ingašo rajone, prie Nižniaja Poimos–Karabulos geležinkelio (Transsibiro magistralės atšaka). Apie 70 km į šiaurės rytus nuo Rešotų geležinkelio stoties, Poimos (Biriusos kairysis intakas) kairiajame krante. Poimos miško chemijos ūkio centrinė gyvenvietė.
1939–40 į šią vietą atitremta lenkų iš Lenkijos rytinės dalies (pirmąją žiemą beveik visi jie mirė; jų barakai sudeginti, kapinės sunaikintos). 1948 06 atitremta apie 150 šeimų iš Lietuvos (daugiausia ūkininkai). Iš Rešotų iki Poimos upės jie ėjo pėsti, į Koliučį atplukdyti upe. Iš pradžių tremtiniai gyveno eglišakių palapinėse. Pirmąją žiemą daug žmonių mirė. 1950 atitremta apie 100 ukrainiečių. Tremtiniai statė namus Koliučio ir kitose ūkio gyvenvietėse; rinko sakus. Kitame Poimos krante, apie 2 km į rytus nuo Koliučio, buvo kaimas tuo pačiu pavadinimu; ten gyveno 10–20 lietuvių tremtinių šeimų. 1957–58 dauguma lietuvių iš Koliučio grįžo į Lietuvą (Lietuvos lenkai ir lenkais užsirašę lietuviai dar anksčiau išvyko į Lenkiją). 20 a. 7 dešimtmetyje gyvenvietė sudegė, kapinės sunaikintos.
1077