P. Bonnard. Jauna moteris sode (privati kolekcija)
kolorstinė tapýba, tapyba, grindžiama spalvinių derinių raiškumu. Priešinga tapybai, grindžiamai piešiniu, perspektyva, šešėliavimo elementais. Daugiausia reiškiasi emocionalaus pobūdžio meno stiliuose, mokyklose ir kryptyse. Ištakos siejamos su Sienos mokykla. Koloristinės tapybos terminu apibūdinama Venecijos mokykla, baroko ir romantizmo laikotarpio tapyba, dažniausiai – 20 a. dailės krypčių (impresionizmo, postimpresionizmo, ekspresionizmo, fovizmo, abstrakčiojo ekspresionizmo) tapyba, kurioje spalva įgijo savarankišką reikšmę. Lietuvoje koloristinė tapyba sustiprėjo 20 a. 4 dešimtmetyje (Ars grupuotės dailininkų kūryba), ryški 7–10 dešimtmetyje (J. Čeponio, V. Gečo, A. Gudaičio, A. Savicko, A. Švažo kūryba).
261