Kolùmbijos dail

Ikikolumbinio laikotarpio dailė

ikikolumbinio laikotarpio dolmenas (San Agustíno archeologinis parkas)

Kolumbijos dabartinėje teritorijoje išliko ikikolumbiniu laikotarpiu gyvavusių indėnų kultūrų (San Agustíno, Tierradentro, Nariño, Calimos, Sinú) dailės kūrinių (daugiausia ritualinės paskirties). Tai akmeniniai reljefai su gyvūnų, besimeldžiančių žmonių figūromis, statulos (iki 2–3 m aukščio) su schematiškai pavaizduotais veidais, papuošalais, įvairiais atributais, nedidelės stilizuotos zoomorfinės ir antropomorfinės figūrėlės iš terakotos, aukso, sidabro, raižiniai ant aukso plokštelių, medžio, kaulo, uolų piešiniai, tekstilės dirbiniai, auksinės kaukės, urnos su portretinais atvaizdais. Būdinga augaliniai, geometriniai, soliariniai ornamentiniai motyvai.

Kolonijinio laikotarpio dailė

Kolonijiniu laikotarpiu (16–18 a.) vyravo religinė dailė (paveikslai, sienų tapyba), ją kūrė A. de Narváezas (m. 1583), P. Bedónas, G. de Figueroa (m. 1658), jo sūnus B. de Figueroa (m. 1667), G. Vázquezas de Arce y Cebaballosas (1638–1711). Sukurta ir pasaulietinių kūrinių, tarp jų – panašiõs į renesansinę mitologinės tematikos sienų ir lubų tapybos dvaruose (16 amžius). Kolonijiniu laikotarpiu vyravo ispanų tapybos maniera ir technika, kartais būdavo naudojami vietiniai motyvai (peizažas, augalai); 17 a. ryšku baroko, vėliau rokoko bruožai (rokoko stiliaus reprezentaciniai J. Gutiérrezo portretai). Skulptūros (jas kūrė P. de Lugo Albarracínas, M. de Acuña, P. Laborio ir kiti) kurtos iš brangių medžiagų (kedro, riešutmedžio), auksuotos, dekoruotos ryškiomis spalvomis, siekiant tikroviškumo buvo dažomos kūno spalva, puošiamos perukais, drabužiais, papuošalais. 1783 surengta botanikos ekspedicija (joje dailininkai iš natūros piešė įvairius augalus) paskatino dailininkus domėtis vietine tematika.

Dailė po nepriklausomybės paskelbimo

1819 Kolumbijai paskelbus nepriklausomybę pakito dailės tematika. Sukurta istorinių, batalinių kompozicijų (J. M. Espinosa, 1796–1883, L. García Hevia, 1816–87), portretų (J. G. Tatisas, 1813–84, L. García Hevia, E. Garay, 1849–1903), kostumbristinių kūrinių (R. Torresas Méndezas, 1805–85), vyravo akademistinė stilistika. 19 a. antroje pusėje sustiprėjo nacionalinio identiteto paieškos, pradėta tyrinėti Kolumbijos regionų etninius ypatumus (įtakos turėjo Kraštotyros komisijos veikla, 1850–59), susidomėta ikikolumbinės dailės tradicijomis; 1886 Bogotoje įkurta Dailės akademija.

20 amžiaus–21 a. pradžios dailė

20 a. pradžioje pradėjo klostytis modernizmas. Impresionizmo principais rėmėsi tapytojas A. de Santa María (1860–1945) ir skulptorius M. Tobónas Mejía (1876–1933). Iškilo peizažistai – E. Peña, R. Páramo, R. Borrero Álvarezas (1874–1931). Kostumbristas M. Díazas Vargasas (1886–1956) savo kūryboje akademistinį stilių derino su nacionalinėmis temomis. Ilgainiui pradėta ieškoti įkvėpimo Kolumbijos vietinėse tradicijose, mitologijoje (dailininkų grupė Bachué). P. Nelgómezas savo kūriniuose plėtojo socialinę (išnaudojimo, smurto) tematiką, vaizdavo mitologinius personažus, vietinius gyventojus – indėnus. Provokatyvios socialinės temos, susijusios su moters statusu, religija, politika, būdingos ekspresionistės D. Arango (1907–2005) kūrybai. 6 dešimtmetyje Kolumbijos dailėje įsivyravo abstrakcionizmas (M. Ospinos, 1912–83, G. Wiedemanno, 1905–69, E. Ramírezo Villamizaro, 1923–2004, E. Negreto kūryba), bet daugelis dailininkų kūrė ir figūrinę dailę (A. Obregóno, 1920–92, F. Botero, E. Grau, 1920–2004, kūryba). 7 dešimtmetyje geometrinę abstrakčiąją dailę plėtojo C. Rojas (1933–97), M. Hernándezas (1928–2014), O. Rayo (1928–2010). Šiuo laikotarpiu išryškėjo dailininkių moterų kūryba (F. Bursztyn, 1933–82, instaliacijos ir objektai, O. de Amaral, g. 1932, kūriniai, kuriuose tekstilė derinama su tapyba, yra aliuzijų į ikikolumbines kultūras ir kolonijinį laikotarpį). B. Salcedo (g. 1939), B. González (g. 1938) popartiniams kūriniams būdinga ryškus regioninis, socialinis pobūdis, sąmojingumas. 8 dešimtmetyje vėl grįžta prie figūratyvinio vaizdavimo, pabrėžta kūrinio atlikimo svarba (L. Caballero, 1943–95, D. Moraleso, 1944–88, M. Ángelio Rojaso, g. 1946, kūriniai). Šiuo laikotarpiu susidomėta ir postmodernizmu. Žymesni šiuolaikinės Kolumbijos dailės kūrėjai: N. Ospina (g. 1960; kūryboje dažnai derina ikikolumbinės dailės formas ir popkultūros elementus), J. M. Echavarría (g. 1947; kuria videoinstaliacijas), F. Ariasas (g. 1963; kuria instaliacijas, fotografijas, performansus).

2041

Kolumbijos kultūra

Kolumbija

Kolumbijos gamta

Kolumbijos gyventojai

Kolumbijos konstitucinė santvarka

Kolumbijos partijos ir profsąjungos

Kolumbijos ginkluotosios pajėgos

Kolumbijos ūkis

Kolumbijos istorija

Kolumbijos santykiai su Lietuva

Kolumbijos švietimas

Kolumbijos literatūra

Kolumbijos architektūra

Kolumbijos muzika

Kolumbijos teatras

Kolumbijos kinas

Kolumbijos žiniasklaida

Kolumbijos lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką