komatitas

komattas (pagal Pietų Afrikos Respublikos upės Komati pavadinimą), magminė vulkaninė ultramafinė uoliena (lava), peridotito efuzinis atitikmuo. Uolienoje yra 30–52 % SiO₂, 18–32 % MgO, iki 2 % Na₂O ir K₂O, iki 1 % TiO₂. Ją sudaro pagrindinė stikliška masė (dažniausiai virtusi serpentinu), pailgi adatėlių, plokštelių pavidalo (kartais šakoti) olivino, rečiau pirokseno kristalai. Kristalai išsidėstę įvairiomis kryptimis, sudaro komatitui būdingą spinifekso struktūrą.

Komatitai susidaro lydantis mantijai ir paviršiuje išsiliejant labai karštai (1600–1900 °C) lavai. Daugiausia komatitų susidarė archėjuje ir paleoproterozojuje, kai Žemės gelmės buvo karštesnės, o pluta plonesnė; jaunesnėse storymėse – labai reti.

Randami žaliųjų skalūnų juostose; pvz., Barbertono (Pietų Afrikos Respublikoje), Abitibi (Kanadoje), Kambaldos (Australijoje) ir kitur. Jauniausi (kreidos periodo) komatitai rasti Kolumbijai priklausančioje Gorgonos saloje.

2916