komèrcinė téisė, teisės šaka, reglamentuojanti prekybinius santykius. Komercinės teisės pagrindiniai principai: nesikišimas į privačius santykius, nuosavybės neliečiamumas, susitarimų laisvė ir laisvas prekių judėjimas. Komercinės teisės normos, reglamentuojančios prekybinės apyvartos (kaip dalies turtinės apyvartos, kurią reglamentuoja civilinė teisė) teisinius santykius, yra specialiosios bendrų civilinės teisės normų atžvilgiu. Esant bendrų civilinės teisės ir specialiųjų komercinės teisės normų prieštaravimams, pirmenybė teikiama pastarosioms. Kodifikuojant komercinės teisės normos gali sudaryti atskirą prekybos kodeksą arba būti įtrauktos į civilinį kodeksą. Prekybos kodeksai priimti Prancūzijoje (1807), Vokietijoje (1897), Japonijoje (1899), Lenkijoje (1935) ir kai kuriose kitose valstybėse, kuriose veikia kontinentinės teisės sistema.
LIETUVOJE komercinės teisės normos įtvirtintos Civiliniame kodekse (2000, įsigaliojo 2001).
2956