komodà, medinis baldas su 3–5 ištraukiamais stalčiais skalbiniams, papuošalams, kitiems smulkiems daiktams sudėti. Masyvi stačiakampė, trikampė, pusapskritė, sarkofago formos, dažniausiai su neaukštomis kojomis. Kartais 2 dalių (viršutinė siauresnė), su atverčiamu viršumi. Gaminama iš įvairios medienos, lakuojama, faneruojama, puošiama marketri, drožiniais, auksuotos ir cizeliuotos bronzos aplik. Susiformavo iš kasonės. Nuo 18 a. plito Prancūzijoje ir kitose šalyse (pirmąją komodą 1690 suprojektavo A. Ch. Boulle’is karaliaus Liudviko XIV miegamajam).
A. Ch. Boulle’io darbo komoda (riešutmedis, juodmedis, žalvaris, vėžlena, paauksuota bronza, apie 1710–20, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Lietuvoje
Lietuvoje komodos darytos 1–1,3 m aukščio, 1,1–1,25 m ilgio, 0,6–0,7 m pločio. Jų plokštumos puoštos nesudėtingais reljefiškai išpjaustytais architektūrinių detalių motyvais arba geometriniais ornamentais. Kartais būdavo inkrustuojamos juodos arba rudos spalvos medžiu, viršutinė lenta, priekinės briaunos ir kojos dažniausiai profiliuotos. Dvaruose naudotos nuo 17 a., valstiečių sodybose – nuo 19 a. antros pusės.
komoda (18 a.)
komoda (20 a. pradžia)
2691