Komùnija (lot. communis − bendras), paskutinė kintamoji mišių giesmė, giedama dalijant Komuniją. Komunijos giesmės suskirstytos pagal bažnytinį kalendorių. Beveik visų Komunijų tekstai iš Biblijos (nemaža dalis – iš Evangelijų ir kitų Naujojo Testamento (NT) knygų, yra tekstų ir iš Senojo Testamento knygų). Tekstai susiję su konkrečios dienos mišių tema (giesmės NT tekstais būna susijusios su tos dienos Evangelijos skaitiniais). Kai kurių Komunijų melodijos labai trumpos, panašios į Liturginių valandų antifonų, kitos – išplėtotos ir panašios į ilgų introitų melodijas. Būna Komunijų su tos dienos responsorijaus melodijomis.

Vėlyvojoje antikoje ir ankstyvaisiais viduramžiais dalijant Komuniją giedota antifona su psalme (pagal hebrajiškąją tradiciją – 34, pagal Vulgatą – 33). Nuo 12 a. psalmės atsisakyta. Manoma, ją giedodavo kantorius, o 9 eilutę (pagal Vulgatą – 8) kaip priegiesmį (lotyniškai Gustate et videte quoniam suavis est Dominus / Išbandykite ir patirkite patys, koks geras Viešpats) – bendruomenė. Ilgainiui Gustate et videte liko tik viena iš beveik 150 grigališkojo choralo Komunijos giesmių. Manoma, dauguma Komunijos paprastesnių melodijų buvo sukurta 7–8 a., bet vėliau dalis jų pakeista labiau išplėtotomis. Dauguma vėlyvesnių Komunijų sukurta 11–12 amžiuje. Viduramžiais Bizantijos liturgijoje Komunijos pagrindinė giesmė koinoninkonas Geusasthe kai idete (Skanaukite ir matykite) giedotas su psalme, vėliau atsirado ir kitų koinoninkonų (10 a. būta 22), bet jau be psalmių.

2752

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką