koncentrãcija (lot. com – su, kartu + centrum – vidurys), ekonominės veiklos telkimas viename ar keliuose centruose.
Samprata
Koncentracija vyksta didinant įmonę arba jungiantis kelioms įmonėms. Sujungimas vykdomas prie veiklą tęsiančio ūkio subjekto prijungiant vieną ar keletą kitų savarankišką veiklą baigiančių ūkio subjektų arba steigiant naują ūkio subjektą iš dviejų ar daugiau savarankišką veiklą baigiančių ūkio subjektų. Sustambintos įmonės gali įgauti tresto, koncerno, kontroliuojančiosios bendrovės ir kitas formas. Didindamos gamybos mastą įmonės siekia masto ekonomijos (reiškiasi gamybos vidutinių išlaidų mažėjimu) ir rinkos galios, leidžiančios netobulosios konkurencijos sąlygomis parduoti produkciją už ribines išlaidas didesnėmis kainomis ir gauti viršpelnį.
Koncentracijos mastą riboja techniniai rodikliai, nuo kurių priklauso didžiausią masto ekonomiją atitinkantis įmonės dydis, ir antimonopoliniai įstatymai, kuriais siekiama neleisti monopolizuoti kurią nors ekonominę veiklą. Koncentracijos lygį rodo koncentracijos laipsnis.
Įvairiose šalyse ir ūkio šakose koncentracijos procesas vyksta skirtingai. Kai kurių šalių vyriausybės, siekdamos tolygesnės konkrečių savo šalies regionų plėtros, skatina ūkio decentralizaciją.
Rūšys
Skiriama horizontalioji (kai jungiasi toje pačioje gamybos proceso stadijoje veikiančios įmonės) ir vertikalioji (kai jungiasi gamybos proceso įvairiose stadijose veikiančios įmonės) koncentracija.
Kitokio pobūdžio, geografinė, koncentracija vyksta, kai siekdamos mažinti transporto išlaidas įmonės kuriasi greta gamybos veiksnių (žaliavų, pusgaminių, energijos, darbo jėgos šaltinių) arba produkcijai realizuoti patogiose vietose (šalia produkcijos rinkų, transporto kelių). Plečiantis transporto techninėms galimybėms ir dėl to mažėjant pervežimo išlaidoms šio veiksnio svarba mažėja. Viena geografinės koncentracijos atmainų yra klasteris.
Koncentracija Lietuvoje
Lietuvoje (kaip ir kitose Baltijos šalyse) sovietinės okupacijos metais valdžia stengėsi sutelkti daug kvalifikuotos darbo jėgos reikalaujančias pramonės šakas (radijo technikos, skaičiavimo technikos, mikroelektronikos, staklių gamybos ir kitas). LSSR vyriausybė sugebėjo kuriamas įmones išdėstyti visoje Lietuvoje; tai sudarė sąlygas panaudoti šalies regionų darbo jėgą ir sumažinti rusakalbių imigrantų srautą.
Atkūrus nepriklausomybę, pagal Konkurencijos įstatymą (1999, nauja redakcija 2017), koncentracijos kontrolę vykdo Konkurencijos taryba. Jai turi būti pranešama apie numatomą vykdyti koncentraciją, jeigu paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais ūkio subjektų (įmonių, jų asociacijų ar konsorciumų, organizacijų ir kitų) suminės bendrosios pajamos yra didesnės kaip 14,5 mln. eurų, o kiekvieno ūkio subjekto bendrosios pajamos didesnės kaip 1,45 mln. eurų. Konkurencijos taryba gali leisti (pagal ūkio subjektų ar Tarybos nustatytas sąlygas) arba neleisti (jei numatomas neigiamas koncentracijos poveikis konkurencijai) vykdyti koncentracijos.
2687
įmonių koncentracija