kòncha (gr. konchē – kriauklė, kiaukutas), plokščios kriauklės pavidalo puskupolis, dengiantis pusapskritimio plano pastato dalį – nišą arba apsidę. Konchos vidinis paviršius kartais puošiamas reljefu, tapyba, mozaika. Atsirado senovės Rytuose, paplito senovės Romos, Bizantijos ir vidurinių amžių sakralinėje architektūroje, taikyta Renesanso, manierizmo statiniuose.
2271