konkureñcijos téisė, teisės šaka, reglamentuojanti visuomeninius santykius, kylančius dėl ūkio subjektų, vienu metu parduodančių panašias prekes ir paslaugas tam tikrai klientų grupei, tarpusavio konkurencijos.
Sandara, teisės šaltiniai
Konkurencijos teisę sudaro proceso teisės ir materialinės teisės normos. Jomis siekiama užtikrinti esamų ir potencialių konkurentų veiksmingą konkurenciją, efektyvų ūkio sistemos ir rinkos funkcionavimą, apsaugoti vartotojų (iš dalies – ir konkurentų) gerovę ir interesus, išimtiniais atvejais – tam tikras kitas vertybes (socialines, aplinką ir kita). Konkurencijos teisės šaltiniai skirstomi į tiesioginius teisės šaltinius, kuriais tiesiogiai sukuriamos tam tikros elgesio taisyklės, ir netiesioginius, kuriais teisės normos aiškinamos, taikomos, komentuojamos ir interpretuojamos.
Institutai
Skiriami keli konkurencijos teisės institutai. Draudžiamųjų susitarimų institutas nustato, kokie ūkio subjektų susitarimai yra draudžiami, nes riboja ar gali riboti konkurenciją, numato, kokioms sąlygoms esant toks draudimas gali būti netaikomas, įtvirtina bendras draudžiamųjų susitarimų negaliojimo nuostatas ir sankcijas už instituto taisyklių pažeidimą ir kita. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi institutas reglamentuoja, kokie ūkio subjektų veiksmai laikomi piktnaudžiavimu, kas yra dominuojanti padėtis, nustato papildomas ūkio subjektų atsakomybės sąlygas ir kita. Koncentracijų kontrolės institutas kontroliuoja ūkines koncentracijas (ūkio subjektų sąjungas, ūkio subjektų įgytą kontrolę), kurios gali sukurti ar sustiprinti dominuojančią padėtį arba itin riboti konkurenciją tam tikroje rinkoje. Šio instituto normos t. p. nustato, kokioms sąlygoms esant būtina pranešti apie koncentraciją, reguliuoja pateiktų pranešimų nagrinėjimo tvarką, terminus ir kita. Nesąžiningos konkurencijos institutas nustato, kokie ūkio subjekto veiksmai laikytini nesąžininga konkurencija, kokiomis priemonėmis nukentėjusieji asmenys gali ginti savo teises ir teisėtus interesus, pažeistus nesąžiningos konkurencijos veiksmais, ir kita. Dar skiriamas valstybės pagalbos institutas, kuris apima teisės normas, apibrėžiančias valstybės pagalbos sąvoką, pranešimų apie valstybės pagalbą teikimo ir nagrinėjimo tvarką ir sąlygas, reglamentuoja žalos, susijusios su neteisėtos pagalbos teikimu, išieškojimo tvarką ir kitus klausimus.
Susiformavimas
Konkurencijos teisė yra palyginti nauja, dinamiška, sparčiai besiplėtojanti teisės šaka. Pradėjo formuotis 19 amžiaus pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose priėmus 1890 Shermano aktą (The Sherman Antitrust Act). Jungtinių Amerikos Valstijų konkurencijos teisė turėjo įtakos ir Europos Bendrijos konkurencijos teisės formavimuisi. Europos Bendrijos konkurencijos teisė pradėjo formuotis 1958 įsigaliojus Europos Bendrijos steigimo sutarčiai (pasirašyta 1957), kurioje buvo įtvirtintas siekis sukurti bendrąją rinką ir sistemą, garantuojančią, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškreipta. Europos Bendrijos steigimo sutartis, Europos Tarybos, Europos Komisijos reglamentai yra Europos Bendrijos tiesioginiai konkurencijos teisės šaltiniai. Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo sprendimai, Europos Komisijos sprendimai, nuomonės, rekomendacijos, komentarai ir kita yra netiesioginiai Europos Bendrijos konkurencijos teisės šaltiniai. Europos Komisija kontroliuoja, kaip laikomasi Europos Bendrijos konkurencijos teisės normų ir atlieka kitas funkcijas, susijusias su Europos Sąjungos vykdoma konkurencijos politika.
Konkurencijos teisė Lietuvoje
Lietuvoje pirmasis Konkurencijos įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo 1992. 1999 priimtas Konkurencijos įstatymas, suderintas su Europos Bendrijos konkurencijos teise. Vėlesni šio įstatymo pakeitimai susiję su Europos Bendrijos konkurencijos teisės pakeitimais ir jų perkėlimu į nacionalinę konkurencijos teisę. Lietuvos konkurencijos teisės šaltiniai skirstomi į nacionalinius ir Europos Bendrijos. Konstitucija (1992), įstatymai (1998 Telekomunikacijų, nuo 2004 Elektroninių ryšių, 1999 Konkurencijos, 2000 Reklamos, 2000, įsigaliojęs 2001 Civilinis kodeksas ir kiti), poįstatyminiai aktai (Konkurencijos tarybos nutarimai ir kita) yra Lietuvos tiesioginiai konkurencijos teisės šaltiniai. Teismų, Konkurencijos tarybos sprendimai yra netiesioginiai Lietuvos konkurencijos teisės šaltiniai. Dalis Europos Bendrijos teisės aktų tiesiogiai taikomi Lietuvoje ir yra Lietuvos teisės sistemos sudedamoji dalis be papildomų nacionalinių priemonių (pvz., Europos Bendrijos steigimo sutartis, 2003 Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartis, įvairūs reglamentai). Europos Bendrijos teisės viršenybės principas neleidžia imtis jokių nacionalinių priemonių, kurios prieštarautų Bendrijos nuostatoms, o esant prieštaravimui nacionalinė teisės norma nebetaikoma ir turi būti panaikinta.
1491