Konradas Juozas Aleksa

Aleksà Konradas Juozas 1881 02 19Obelupiai (Vilkaviškio apskr.; dokumentuose Kumetiškiai, Kalvarijos apskr.) 1956 11 06Kaunas (palaidotas Eigulių kapinėse), lietuvių veterinarijos gydytojas, zoologas, sociologas, visuomenės veikėjas. Vet. dr. (1945). Viktoro Aleksos tėvas, J. P. Aleksos ir Z. Angariečio brolis.

Išsilavinimas ir veikla

Konradas Juozas Aleksa

Jaunystėje rinko lietuvių tautosaką ir dainas, tačiau I pasaulinio karo metais surinkta medžiaga dingo. 1901 Varšuvoje dalyvavo anticarinėje demonstracijoje, buvo sužeistas ir suimtas. 1903 baigęs Varšuvos veterinarijos institutą dirbo jame. 1904–05 dalyvavo Japonijos–Rusijos kare. 1913–18 Rusijos kariuomenės veterinarijos gydytojas, dalyvavo I pasauliniame kare. Du kartus buvo mobilizuotas į Rusijos Baltąją gvardiją. 1920 P. Vrangelio baltagvardiečiais pralaimėjus Rusijos bolševikams K. J. Aleksa pateko į bolševikų nelaisvę. 1920 bolševikų valdžios kalintas ir tais pačiais metais buvo teisiamas Rusijoje. Jo pasakyta ginamoji kalba bolševikų teisme, padėjo jam išsaugoti gyvybę. 1922 įsidarbino Charkove, Lietuvos pasiuntinybės tarnyboje. Kryme sudaręs lietuvių karo tremtinių ešeloną 1922 vasarą atvyko į Lietuvą.

1922–24 dėstė Dotnuvos žemės ūkio technikume, 1924–38 – Žemės ūkio akademijoje (vienas Žemės ūkio akademijos kūrėjų), 1926–27 ir 1928–36 prorektorius; profesorius (1927). K. J. Aleksa siekė, kad Lietuvos kaime moterys būtų išsilavinusios kaip ir miestieties, aktyviai dalyvautų šalies visuomeniniame gyvenime. Pirmasis atliko sociologinius tyrimus apie kaimo moteris, savo lėšomis išleido knygą Lietuvos moteris sodietė (1932) ir jas dalijo nemokamai. K. J. Aleksos rūpesčiu 1930 Žemės ūkio akademijoje atidaryta Namų ūkio sekcija, kurioje buvo ruošiamos namų ūkio agronomės. Atidaryta sekcija prisidėjo prie šalies kaimo mokslo ir kultūros progreso. 1923 Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungos vienas steigėjų (kelerius metus jos pirmininkas), 1926 sąjungos narių šelpiamojo fondo vienas steigėjų. 1932–38 nuolatinis Lietuvos atstovas Tarptautiniame epizootiniame biure Paryžiuje. Vienas Veterinarijos akademijos kūrėjų, joje 1938–40 ir 1944–56 dėstė, buvo Specialiosios zootechnikos katedros vedėjas, 1944–46 prorektorius; garbės daktaras (1941).

1941–44 nacių Vokietijai okupavus Lietuvą nevykdė okupacinės valdžios nurodymų, tad jam buvo uždrausta gyventi ir dirbti Kaune. 1941–44 Vilniaus apskr. veterinarijos ligoninės vadovas. Rašė į pogrindinę lietuvių spaudą. Sovietmečiu slaptai studentams dėstė uždraustą genetikos mokslo kursą. Dėl genetikos, privačios nuosavybės, t. p. Vakarų mokslininkų darbų pripažinimo buvo sovietų valdžios kritikuojamas ir persekiojamas.

Pirmasis Lietuvoje tyrė kapinynuose (Veršvų kapinyne, Kapitoniškių pilkapyne) iškastų žirgų griaučius; nustatė jų amžių, lytį, ūgį, parašė sociologinę studiją apie kaimo moteris; veterinarinės ir zootechninės srities fiziologijos mokslo pradininkas. Pirmasis pradėjo rašyti Lietuvos veterinarijos istoriją ir atliko koprologinius tyrimus. Vienas pirmųjų Lietuvoje kūrė lietuvių kalbos veterinarijos terminus bei pradėjo domėtis ir rašyti apie gyvulių psichologiją (zoopsichologiją).

Bendradarbiavo leidiniuose Gamta, Jaunasis ūkininkas, Karys, Kosmos, Kova su džiova, Kultūra, Lietuva, Lietuvos aidas, Lietuvos dirva, Lietuvos žinios, Naujoji Romuva, Naujoji vaidilutė, Pieno ir gyvulių ūkis, Sodyba, Sveikata, Talka, Tėvynės sargas, Ūkininko patarėjas, Ūkis ir namai, Vairas, Veterinarija ir zootechnija, Žemė, Žemės ūkio akademijos metraštis, Žemės ūkis ir kituose. Žurnalo Pieno ir gyvulių ūkis redakcinės komisijos narys (1937–40). 1931–44 rašė straipsnius Lietuviškajai enciklopedijai.

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Trumpa naminių gyvulių fiziologija (1924), Naminių gyvulių anatomija (1928), Paveldėjimas gyvulininkystėje: su trumpu eugenikos priedu (1929), Lietuvos moteris sodietė (1932), Nuodingi augalai (1934), Gyvulių higienos (zoohigienos) pagrindai (1936), Naminių gyvulių veisimas (1954). Daugiatomio veikalo Žemės ūkio vadovas (tomas 3 Bendroji gyvulininkystė 1930 21936) vienas autorių. Parengė knygų Pažink save (1944), Nervų sistemos fiziologija, Veterinarijos mokslų raida Lietuvoje (1955), Lietuvos veterinarijos istorijos matmenys (1956), Arklininkystė (1956) rankraščius.

Apdovanojimai

Gedimino 3 laipsnio ordinas (1928).

Atminimo įamžinimas

2011 LSMU Veterinarijos akademijos antroji auditorija pavadinta Konrado Juozo Aleksos vardu.

L: V. Aleksa Aleksų giminė Kaunas 2021.

Konradas Juozas Aleksa

465

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką