Konradas Kaveckas
Kavẽckas Konradas 1905 11 02Tirkšliai 1996 11 08Vilnius, lietuvių kompozitorius, dirigentas, vargonininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas. Pirmasis jo muzikos mokytojas buvo tėvas vargonininkas V. Kaveckas. 1929 baigė Kauno muzikos mokyklą (J. Naujalio vargonų klasę). 1926–29 Vytauto Didžiojo universitete studijavo pedagogiką. 1926–28 Vytauto Didžiojo universiteto choro vadovas, vargonininkas. 1929–33 studijavo Schola cantorum (dirigavimą ir kompoziciją pas V. d’Indy), Normalinėje muzikos mokykloje (vargonavimą pas M. Dupré), Šv. Grigaliaus institute (grigališkąjį choralą pas L. de Soire) Paryžiuje. Studijuodamas įkūrė Paryžiaus lietuvių studentų ir darbininkų chorą, su juo koncertavo Prancūzijoje ir Monake.
1933–40 vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto studentų chorui (koncertavo Rygoje 1935, Stokholme 1936, Paryžiuje 1937, Prahoje 1938), 1940 dar ir Vilniaus universiteto studentų chorui. 1934–39 Kauno katedros ir Kauno kunigų seminarijos vargonininkas, chorų vadovas. 1933–40 Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje dėstė vargonininkų, chorvedžių ir muzikos mokytojų vasaros kursuose, 1936–40 – E. Laumenskienės Liaudies konservatorijoje Kaune.
1933–34 redagavo Šv. Cecilijos draugijos žurnalą Vargonininkas. 1938–40 Lietuvos muzikų draugijos Vargonininkų sekcijos vadovas. 1940 su J. Bendoriumi įkūrė Vilniaus muzikos mokyklą, 1946–49 jos direktorius. 1945–49 Vilniaus konservatorijos direktoriaus pavaduotojas, Choro ir simfoninio dirigavimo fakulteto dekanas, Operinio parengimo, Choro ir simfoninio dirigavimo katedrų vedėjas. 1949–92 dėstė Lietuvos muzikos akademijoje (iki 1992 Lietuvos konservatorija), 1949–62 ir 1970–72 Choro dirigavimo katedros vedėjas; profesorius (1964). 1965–80 dėstė Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje.
Mokiniai: V. Budrevičius, V. Čepliauskas, V. Četkauskas, A. Krogertas, P. Sližys.
1949–62 Lietuvos filharmonijos choro vyriausiasis dirigentas. Pirmasis dirigavo daugelį lietuvių kompozitorių kūrinių chorui, retsykiais simfoninius koncertus. 1928–40 ir 1967–73 surengė vargonų muzikos koncertų. 1946, 1950, 1955, 1960, 1964, 1965, 1970, 1975, 1977, 1980, 1985, 1987, 1990, 1994 Lietuvos dainų švenčių vyriausiasis dirigentas.
Harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Parašė biografinę apybraižą J. Naujalio gyvenimas ir kūryba (1939), muzikos studijų. Sudarė S. Šimkaus choro dainų rinkinius Plaukia sau laivelis (1961, 1965, 1966), J. Siniaus dainų rinkinį Mano kraštas (1980).
Kūryba
Kūryba romantiška, daugiausia konjunktūrinė – iki 1940 negausi, vyravo religinė ir tautiška, nuo 1945 sovietine tematika. Kūriniai nesudėtingos muzikos kalbos, nuosaikių emocijų, dažniausiai lyriški, kartais iliustratyvūs.
Kūriniai
Sukūrė mišių (Missa pro Patria 1938) ir religinių giesmių, oratoriją Metai solistams, mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui (1964, K. Donelaičio žodžiai), kantatų, tarp jų – Šv. Kazimiero garbei mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui (1943), Didžiojo Spalio garbei mišriam chorui ir fortepijonui (V. Mykolaičio‑Putino žodžiai), Kaunas solistui, mišriam chorui ir fortepijonui (abi 1964; A. Miškinio žodžiai), Zuikis puikis vaikų chorui (1969, E. Mieželaičio žodžiai), poemas Keturi komunistai solistui, mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui, (S. Nėries žodžiai), Jūratė ir Kastytis mišriam chorui (Maironio žodžiai; abi 1961), Raigardas balsui ir fortepijonui (1975, J. Čiurlionytės žodžiai), chorinių siuitų, tarp jų – Tarybų Lietuvos vaizdai (1950, lietuvių poetų žodžiai), Čiurlionio Jūros sonata (1964, J. Degutytės žodžiai), Poetų kelias (1964), Jaunųjų kelias (1973; abi pagal lietuvių poetų žodžius), Čiurlionio akvarelės (1975, išleista 1977, J. Nekrošiaus žodžiai), ciklą chorui Iš M. K. Čiurlionio paveikslų (1965, S. Nėries žodžiai), monologą Laiškas žmonai baritonui ir simfoniniam orkestrui (1977, V. Kapsuko žodžiai), daugiau kaip 100 choro ir solo dainų, romansų (Susitikt tave norėčiau vėlei 1956, V. Spudo žodžiai), koncertą vargonams ir timpanams (1979), Keturias epitafijas (1971), Siuita vargonams (pagal A. Žmuidzinavičiaus, K. Šimonio, M. K. Čiurlionio paveikslus, 1975–83), 6 siuitų ciklą Paveikslų galerijoje vargonams (1979–83), kitų instrumentinių kūrinių, dramos spektaklių muzikos.
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1986), Latvijos Trijų žvaigždžių ordinas (1939), Gedimino ordino Komandoro kryžius (1994).
Atminimo įamžinimas
2004 ant namo Vilniuje, Ligoninės gatvė 4, kuriame gyveno K. Kaveckas, atidengta atminimo lenta, 2005 Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčios šventoriuje – paminklinis akmuo su memorialine lenta (skulptorius Zenonas Steponavičius). Nuo 2005 Mažeikiuose rengiamas K. Kavecko sakralinės muzikos festivalis O, sacrum convivium.
L: S. Yla Konradas Kaveckas Vilnius 1981.
1352