Konstantinas Kalinauskas

Konstantinas Kalinauskas (1863)

Kalináuskas Konstantinas (lenk. Konstanty Kalinowski, bltr. Кастусь Каліноўскі) 1838 02 02Mastaulėnai (prie Svisločiaus) 1864 03 22Vilnius, 1863–1864 sukilimo Lietuvoje ir Baltarusijoje vienas vadų. Mokėsi Svisločiuje, Vilniuje, 1856–60 Sankt Peterburgo universitete. Teisininkas. Studijuodamas įstojo į Z. Sierakausko vadovaujamą slaptą karininkų būrelį, žavėjosi A. Gerceno idėjomis. 1861 apsigyveno Gardino gubernijoje. Drauge su Valerijonu Vrublevskiu kūrė slaptus būrelius sukilimui rengti. Su kitais 1862–63 spausdino valstiečiams skirtą laikraštį Mužyckaja prauda. Skelbė luomų lygybės, religijos laisvės idėjas, valstiečių žemės nuosavybės teisę. Dėl rengimosi sukilimui bei organizacijų vienijimo 1862 vasarą Vilniuje ir Kėdainiuose (per Z. Sierakausko vestuves) tarėsi su Z. Sierakausku, J. Geištoru, kunigu A. Mackevičiumi ir kitais. Užmezgė ryšius su Varšuvos centriniu tautiniu komitetu.

Konstantinas Kalinauskas (1863)

Vienas Judėjimo komiteto organizatorių ir vadovų. 1862 10–1863 03 Lietuvos provincijų komiteto vadovas. Rūpinosi sukilimo propaganda, ginklais ir instrukcijų rengimu. Tautinės valdžios Varšuvoje komisarui N. Du Laurans’ui nušalinus Lietuvos provincijų komitetą ir 1863 03 11 vadovauti sukilimui paskyrus baltųjų Lietuvos provincijų valdymo skyrių, K. Kalinauskas iš pradžių gavo Vilniaus viršininko padėjėjo, vėliau Lietuvos provincijų valdymo skyriaus įgaliotojo komisaro Gardino gubernijoje pareigas. Siekiant centralizuoti vadovavimą sukilėliams 1863 06 šis skyrius buvo pertvarkytas į Lietuvos vykdomąjį komitetą, į jį buvo pakviestas ir K. Kalinauskas. Nuo 1863 06 jis įėjo į naują sukilimo vadovybę, kurioje pakeitus N. Du Laurans’ą, vyravo raudonųjų grupuotė.

Vadovaudamas sukilimui slapta gyveno Vilniuje, rūpinosi palaikyti jo kovos dėl socialinių pertvarkymų kryptį. Sukilimui vadovauti periferijoje skyrė revoliucinių demokratinių pažiūrų veikėjus. Siekė didesnės Lietuvos ir Gudijos autonomijos nuo Varšuvos. Stengėsi išlaikyti sukilimui vadovaujančią organizaciją, rūpinosi, kad sukilimas nesibaigtų iki 1864 pavasario.

Rusijos imperijos policijos suimtas 1864 02 09. Karo lauko teismo nuteistas mirti. Laiškuose iš kartuvių (Pisma spod szubienicy) ragino tautą tęsti kovą. Pakartas Vilniuje, Lukiškių aikštėje, užkastas Gedimino kalne (2017 palaikai rasti ir identifikuoti, 2019 11 22 perlaidoti Rasų kapinių koplyčioje).

-Kalinowski; -Kalinousky

L: W. Kordowicz Konstanty Kalinowski: Rewolucyjna demokracja polska w powstaniu styczniowym na Litwe i Białorusi Warszawa 1955.

1781

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką