Konstantinopolio III susirinkimas

Konstantinòpolio III susirinkmas, Trùlo susirinkmas, šeštasis visuotinis Bažnyčios susirinkimas, vykęs 680–681 ir 692 Konstantinopolyje (dabar Stambulas) imperatoriaus rūmų kupolinėje salėje (Trule). Sušauktas imperatoriaus Konstantino IV iniciatyva. Konstantinopolio III susirinkimas pasmerkė monoteletus (krikščionybės srovę, teigiančią, kad Jėzus Kristus turi 2 prigimtis ir tik vieną – dieviškąją – valią), jų šalininką popiežių Honorijų I ir monofizitus (krikščionybės srovę, teigiančią, kad Jėzus Kristus turi tik vieną – dieviškąją – prigimtį). 681 paskelbė doktriną, teigiančią, kad Jėzuje Kristuje‑Žodyje, tapusiame kūnu, yra dvi valios ir dvi prigimtys – dieviškoji ir žmogiškoji; jos neatskiriamos, nesumaišytos, tarpusavyje suvienytos, kartu veikiančios žmonėms išganyti. Konstantinopolio III susirinkimas nušalino Antiochijos patriarchą Makarijų, vietoj jo išrinko Teofaną, nutraukė ryšius su atsiskyrusiomis monofizitų nacionalinėmis Bažnyčiomis. Konstantinopolio III susirinkimo nutarimus patvirtino popiežius Leonas II, imperatorius Konstantinas IV priimtus dekretus paskelbė savo dekretais. 692 imperatoriaus Justiniano II iniciatyva buvo sušauktas papildomas susirinkimas – Konstantinopolio III susirinkimo tęsinys. Jame priimti 102 kanonai, perteikiantys Rytų Bažnyčios savimonę, svarbiausiais jų patvirtintas Tikėjimo išpažinimas, pripažinti visų šešių visuotinių Bažnyčios susirinkimų nutarimai, atmestas kunigų ir diakonų celibatas, jiems leista gyventi santuokoje, sudarytoje prieš šventimus, Konstantinopolio imperatorius prilygintas Romos popiežiui, pripažinta imperatoriaus viršenybė visų Rytų patriarchų atžvilgiu, priimti nutarimai kitais Bažnyčios tvarkos klausimais.

912