konurbãcija (ko… + lot. urbs – miestas), grupė susijungusių miestų su keliais centrais – branduoliais; viena policentrinės aglomeracijos formų. Konurbaciją dažniausiai sudaro nedideliais atstumais kompaktiškai išsidėstę maždaug vienodo dydžio miestai (pvz., Osakos–Kobės–Kioto konurbacija), jai būdinga didelis gyventojų tankis, gamybos, infrastruktūros elementų, mokslo ir mokymo įstaigų koncentracija.
2271