kooperãcija (lot. cooperatio – bendradarbiavimas), teisiškai įforminti savitarpio pagalbos susivienijimai (kooperatyvai, kooperatinės bendrovės, kooperatyvų sąjungos ar asociacijos), į kuriuos susijungia smulkūs gamintojai, amatininkai, valstiečiai, tarnautojai ir kiti asmenys, siekiantys bendrų ekonominės veiklos tikslų.

Susivienijimai unikalūs dėl propaguojamų vertybių: narių savitarpio paramos, bendros atsakomybės, demokratijos (kooperatinė demokratija), lygybės ir vienybės.

Susivienijimo nuosavą kapitalą sudaro stojimo mokesčiai, pajai, narystės įmokos ir pelnas.

Aukščiausios valdymo institucijos – narių susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas.

Susivienijimai būna: vartotojų (vartotojų kooperacija), kredito (kredito kooperacija), žemės ūkio (žemės ūkio kooperacija), gyvenamųjų namų (nariai už savo lėšas ir gautus kreditus stato ir eksploatuoja gyvenamuosius namus), verslo (verslinė kooperacija) ir kiti. Pagal teritoriją skiriami vietiniai (kooperatyvas, kooperatinė bendrovė), regioniniai (kooperatyvų sąjunga), nacionaliniai (nacionalinė kooperatyvų sąjunga) ir tarptautiniai (tarptautinė kooperatyvų sąjunga) susivienijimai.

21 a. pasaulyje veikia daugiau kaip 3 mln. kooperatyvų, jie turi daugiau kaip 1,2 mlrd. narių.

524

kooperatinis judėjimas

kooperacijos teorijos

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką