kooperãtinė nuosavýbė, kooperatỹvinė nuosavýbė, viena nuosavybės formų. Nuosavybė priklauso keliems fiziniams ir (arba) juridiniams asmenims (dalyviams – nariams, pajininkams), kurių tikslas – kooperacijos būdu siekti bendrų ekonominių, socialinių ir kultūrinių tikslų. Kooperatinė nuosavybė skirstoma į dalinę (pagal kiekvienam dalyviui tenkančią nuosavybės dalį) arba bendrąją jungtinę nuosavybę. Gali būti įvairios kooperacijos formos (gyvenamieji, vartotojų, kredito kooperatyvai, kooperatiniai bankai ir kita). Dalyvių stojimo mokesčiai ir pajiniai įnašai kartu su kitomis pajamomis, pelnu ir skolintu kapitalu sudaro kooperatinės bendrovės kapitalą, kuriam įstatymai nenustato minimalaus dydžio reikalavimų. Grynasis pelnas skiriamas atsargos (rezerviniam) kapitalui papildyti, apyvartai proporcingoms išmokoms ir dividendams mokėti (pelno dalis, skirstoma proporcingai pajaus dydžiui). Pelno likučio naudojimas, maksimalus dividendo dydis nustatomas kooperatinės bendrovės įstatuose. Kiekvienas dalyvis, neatsižvelgiant į turimo pajaus dydį, susirinkime turi tik vieną balsą. Kooperatinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės nustatomos kolektyvo arba kooperatyvo (kooperatinės bendrovės) įstatais.
2956