kooperãvimas, savarankiškų įmonių bendradarbiavimo forma kurioje nors veiklos srityje.
Principai
Kooperavimas gali būti organizuojamas teritoriniu, arba geografiniu (skirtingų šalies regionų įmonių, to paties regiono įmonių, tarptautinis), ir ekonominės veiklos, arba šakiniu (įvairių ūkio šakų ar ekonominės veiklos rūšių įmonių, tos pačios šakos ar ekonominės veiklos įmonių, įmonės viduje tarp jos padalinių), principu.
Rūšys
Pagal trukmę skiriamas ilgalaikis (nuolatinis) ir trumpalaikis (laikinasis), pagal objektą – daiktinis (iš kitų įmonių ar įmonės padalinių gaminių komplektuojama galutinė produkcija), detalinis (produkcijai gaminti reikalingas detales įmonė gauna iš kitų įmonių arba įmonės pagrindinis padalinys iš kitų padalinių), technologinis (įmonė ar jos padalinys atlieka tam tikras technologines operacijas) kooperavimas.
Pagrindinės formos
Įmonių kooperavimo pagrindinės formos: franšizė (kitai įmonei suteikiama teisė už tam tikrą mokestį naudotis savo įmonės vardu, prekės ženklu, pramoniniu dizainu, komercine ar gamybine informacija ir kita), bendradarbiavimo sutartys (pvz., tiekimo, realizavimo), vadinamoji virtualioji įmonė (savarankiškos įmonės vienijasi spręsti kompleksines problemas, glaudžiai bendradarbiauja, derina savo kompetenciją), strateginis aljansas (tam tikram laikui, dalykine prasme apibrėžtas ir sutartimi pagrįstas esamų ar galimų konkurentų bendradarbiavimas siekiant sustiprinti savo stiprąsias ir pašalinti silpnąsias puses), bendroji įmonė (kelių kapitalo savininkų įkurta įmonė).
Reikšmė
Kooperavimas susijęs su specializacija. Dėl kooperavimo didėja darbo našumas, mažėja sąnaudos, produkcijos savikaina, reiškiasi sinerginis efektas – dalyvių bendros veiklos efektas yra didesnis už jų pavienės veiklos efektų sumą.
2344
1761