Kopenhãgos istòrija
Dabartinės Kopenhagos vietoje 1043 minimas Havno žvejų kaimas. 1167 vyskupas Absalonas pastatydino pilį, apie kurią išsiplėtė prekybinė gyvenvietė ir uostas (priklausė Roskildės vyskupijai). 1254 gavo miesto teises. 13 a. prekybą pagyvino čia apsigyvenę vokiečių pirkliai. 1329–42 Kopenhaga – Holšteino grafų valda, 1416 atiteko Danijai.
Kopenhaga (apie 1700, raižinys)
Nuo 1433 jos karalių rezidencija ir valstybės sostinė.
1479 įkurtas pirmasis šalyje universitetas. 16–17 a. Kopenhaga plėtėsi kaip amatų ir prekybos centras.
1658–59 apsiausta švedų; 1660 ir 1709 čia sudarytos taikos sutartys su Švedija ir Rusija. Nuo 18 a. – svarbus jūrų uostas. 1728 ir 1795 nusiaubta gaisrų.
Per Napoleono karus 1801 prie Kopenhagos Didžiosios Britanijos laivynas įveikė Danijos laivyną; 1807 britai apšaudė Kopenhagą ir išplukdė Danijos laivyną.
1867 nugriovus miesto sienas Kopenhaga vėl išsiplėtė.
Per II pasaulinį karą 1940–45 okupuota vokiečių, nenukentėjo.
-Kopenhaga
2271