koptai

kòptai (arab. qibṭī, gr. aigyptioi), Egipto arabų etninė grupė, senovės egiptiečių palikuoniai. Dauguma (apie 6,5 mln.) gyvena Egipto miestuose Kaire, Achmime, Aleksandrijoje, Asjute ir kituose; bendruomenių yra Kenijoje, Namibijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Sudane, Ugandoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Zambijoje, Zimbabvėje, Izraelyje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Graikijoje, Italijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Argentinoje, Australijoje, Brazilijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Vest Indijoje ir Karibų salose. Remiantis įvairiais šaltiniais, 21 a. pradžioje iš viso buvo apie 10 mln. koptų.

Kaba arabų kalba (koptų kalba vartojama tik bažnytinėse apeigose).

Dauguma – krikščionys (priklauso Koptų Stačiatikių Bažnyčiai; koptų apeigos), yra musulmonų.

Gyvensena

Tradicinis koptų verslas – žemdirbystė. Daugiausia verčiasi prekyba, amatais. Kaime gyvenantys koptai išlaikė senovės egiptiečių papročių, tradicijų.

koptų archtektūra

koptų literatūra

koptų raštas

Koptai ir arabai sudaro uždaras bendruomenes, santuokos tarp jų narių labai retos. Koptai dažnai diskriminuojami.

Istorija

Koptai – Egipto krikščionių monofizitų (monofizitizmas šalyje ėmė plisti 5 amžiuje), atsiradusių iki arabų užkariavimo (7 a.), palikuoniai. 4–7 amžiuje klestėjo koptų sakralinis menas (šventovės, freskos, mozaikos, audiniai, kaulo, medžio raižiniai; koptų menas, koptų dailė), išliko jo paminklų.

19–20 amžiuje koptai rėmė panarabizmą, kartu su arabais kovojo prieš anglų viešpatavimą, koptų būta įtakingų politinių veikėjų.