kòptų architektūrà
al Bagavato nekropolis (Pietų Egiptas, 4–6 a.)
Pagrindinis koptų šventyklos tipas – Romos imperijos pavyzdžiu statyta akmeninė (rečiau plytų) bazilika, kuri 4–7 a. įvairiose vietovėse turėjo skirtingų bruožų. Dažniausiai buvo neįmantriõs formos ir konstrukcijos, funkcionali. Statytos ir sudėtingesnio plano šventyklos: trinavės bazilikos su transeptu, empora, apsidėmis (Baltojo ir Raudonojo vienuolynų bažnyčios, Vidurinis Egiptas, 5 a.), penkianavės bazilikos su platesne vidurine nava ir 4 siauresnėmis navomis (Antinojoje, dabar Šeich Abadas, 4 a., Armante, Pietų Egiptas, 6 a.), centriškojo plano šventyklos (Nilo žemupio rajone). Ankstyvųjų bazilikų navas skyrė medinį stogą remiančios kolonos.
Po arabų invazijos 7 a. nutrūkus ryšiams su Bizantija susiklostė savitesnis stilius. Šventyklose išplėsta choro dalis, medinį stogą keitė cilindriniai skliautai ir kupolai (Šv. Viktoro vienuolyno bažnyčia Nagadoje, Pietų Egiptas, 12 a.). 2–7 a. iš nedegtų plytų statytos 2–3 patalpų kapavietės, dengtos kupolu arba dvišlaičiu stogu (al Bagavato nekropolio mauzoliejai, Pietų Egiptas, 4–6 a.), viduje gausiai puoštos akmens ir medžio reljefais. Gyvenamieji namai nesudėtingų formų, vienaukščiai, 2–3 patalpų, dengti mediniais stogais.
2271
koptų menas