Koralų jūra

Korãlų jra (Coral Sea), Ramiojo vandenyno dalis tarp Australijos šiaurės rytinių krantų, Naujosios Gvinėjos, Saliamono, Naujųjų Hebridų salų ir Naujosios Kaledonijos. Pietuose siekia 30° pietų platumos lygiagretę. Plotas 4,79 mln. km², didžiausias gylis 9140 m (Bougainville’io įduba prie Naujųjų Hebridų), vidutinis 2394 m, vandens tūris 11,47 mln. km³. Šiaurės rytuose Torreso sąsiauris jungia Koralų jūrą su Arafuros jūra, pietuose Koralų jūra susisiekia su Tasmano jūra, pietryčiuose – su Fidžio jūra. Daug koralų salų ir koralų rifų (Didysis Barjerinis rifas, Tagulos, Naujosios Kaledonijos salos, Koralų jūros salos). Dugne slūgso raudonasis molis, globigerininis dumblas, koralinės struktūros. Vandens temperatūra: šiaurėje visus metus 27–28 °C, pietuose žiemą 19, vasarą 24 °C. Druskingumas 34,5–35,5 ‰. Srovės sudaro cikloninį sūkurį, kurio vakarine puse į pietus teka šiltoji Rytų Australijos srovė. Koralų jūros gyvūnijai būdinga tropinių rūšių gausa (skraidančiosios žuvys, rykliai).

Koralų jūra (Whitsunday sala, Australija)

Didžiausi uostai: Cairnsas, Gladstone’as, Brisbane’as (Australija), Port Morsbis (Papua Naujoji Gvinėja), Nouméa (Naujoji Kaledonija). Turizmas.

1942 05 04–08 Koralų jūroje vyko Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos karo laivynų mūšis (Koralų jūros mūšis).

476