Kòrdoba (Córdoba), miestas Ispanijos pietuose, Andalūzijoje, apie 120 km į šiaurės rytus nuo Sevilijos; provincijos centras.
325 700 gyventojų (2019).
Kordoba įsikūrusi Sierra Morenos kalnagūbrio pietinėje papėdėje, prie Guadalquiviro upės (didesnioji miesto dalis – dešiniajame krante). Upių uostas. Per Kordobą eina Madrido–Sevilijos geležinkelis ir automobilių magistralė. Oro uostas.
Maisto (alyvuogių aliejaus, vyno, alaus), metalo apdirbimo, elektrotechnikos, chemijos, keramikos, tekstilės pramonė, spalvotoji metalurgija (vario, cinko, švino lydymas). Dailieji amatai (sidabro, aukso, odos dirbiniai). Tarptautinis turizmas. Folkloro, religinės ir kitos šventės. Flamenko konkursas (kas 3 m.), gitaros muzikos festivalis. Muzikos konservatorija (įkurta 1862), universitetas (įkurtas 1972). Dailės, archeologijos, Kordobos istorijos ir kiti muziejai.
Į vakarus nuo Kordobos yra Sierra Nortės ir Sierra de Hornachueloso nacionaliniai parkai.
2271
Architektūra
Didžioji mečetė Kordoboje (785–10 a., perstatyta 14–16 a., dabar katedra)
Romėnų tiltas Puente Romano (1 a. pr. Kr., daug kartų perstatytas). Didžioji mečetė (785–10 a., perstatyta 14–16 a., dabar katedra) su keturkampe maldų sale, sudalyta į 19 navų su 856 kolonomis, kurios laiko dviaukštes arkadas; mečetė aptverta mūrine siena su bokštu Torre del Alminar (1593). Sinagoga Calle Judíos (1315), tvirtovė Alcázar de los Reyes Cristianos (1328), Šv. Jacinto bažnyčia (1512, dabar Kongresų ir parodų rūmai), tvirtovė Calahorra (dabar Istorijos muziejus), Šv. Pelagijaus seminarija (abu 16 a.), barokinė rotušė (1631), Alminaro varpinė (1663, 93 m aukščio), Šv. Petro ir Kolumbo aikščių barokiniai ansambliai (18 amžius). Didžioji mečetė, tvirtovė Alcázar de los Reyes Cristianos, Puente Romano tiltas (nuo 1984) ir istorinis miesto centras (nuo 1994) – pasaulio paveldo vertybės.
2271
Istorija
Manoma, įkurta finikiečių. 152 pr. Kr. Kordobą (tada vadinta Korduba) užėmė romėnai, miestas suklestėjo, nors 45 pr. Kr. Julijaus Cezario įsakymu dėl paramos Pompėjui išžudyta 20 000 jos gyventojų. Vėliau Kordoba buvo Betikos provincijos centras.
Kordoboje gimė keli žymūs filosofai: romėnų – Seneka, musulmonų – Averojus ir žydų – Maimonidas.
572 Kordobą užėmė vestgotai, 711 – maurai. 756 Omejadų dinastijos valdovas Abd ar Rachmanas I paskelbė Kordobą musulmoniškos Ispanijos sostine, per kitus 250 m. miestas buvo vienas didžiausių pasaulyje amatų, prekybos ir kultūros centrų, čia buvo per 1000 mečečių ir 600 viešųjų pirčių, garsi musulmonų mokykla, al Hakamo II biblioteka. Plėtojosi Kordobos architektūra ir dailė. Nemažą miesto gyventojų dalį sudarė krikščionys ir žydai. Labiausiai Kordoba suklestėjo 929 Abd ar Rachmanui III įkūrus Kordobos kalifatą. Nuo 11 a. pradžioje maurų valdžia Ispanijoje pradėjo silpti, Kordobos turtinė padėtis blogėjo.
1236 miestą užėmė Kastilijos karalius Ferdinandas III. Valdžiai pasikeitus Kordoba smuko. Kiek sparčiau ėmė plėstis 18 amžiuje.
Per Napoleono karus 1808 ir 1808–12 okupuota ir apiplėšta prancūzų. 19 a. padaugėjo gyventojų (1900 gyveno 58 000 žmonių).
Nuo pat Ispanijos pilietinio karo (1936–39) pradžios Kordoba buvo vienas frankistų atramos punktų.
2271
Korduba