kòsminė fòninė spinduliuõtė, mikrobangnė kòsminė spinduliuõtė, kòsminis mikrobañgų fònas, elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti Visatoje iš esmės izotropiškai; jos spektras toks pat kaip 2,725 K ± 0,002 K (2005) temperatūros idealiojo spinduolio. Po Didžiojo Sprogimo praėjus apie 380 tūkst. metų, kai Visata jau buvo atvėsusi iki apie 3000 °C ir laisvųjų elektronų tankis sumažėjęs tiek, kad fotonų laisvojo lėkio ilgis pasidarė didesnis už regimosios Visatos dydį, ji tapo skaidri fotonams. Visatai plečiantis, per 13 mlrd. metų, praėjusių po rekombinacijos epochos (Visata), kosminės fozninės spinduliuotės fotonų bangos ilgis, kaip ir atstumai Visatoje, padidėjo apie 1000 kartų, todėl dabar ši spinduliuotė registruojama kaip mikrobangos, kurių intensyvumas didžiausias ties 2 mm bangos ilgiu. Šiuo metu Visatoje kiekvienam kubiniam erdvės centimetrui tenka apie 400 kosminės foninės spinduliuotės fotonų (109 kartų mažiau negu rekombinacijos metu). Kosminę foninę spinduliuotę 1965 atrado radioastronomai A. A. Penziasas ir R. W. Wilsonas. Vėlesni spinduliuotės matavimai iš orbitinių observatorijų COBE ir WMAP atskleidė 0,00001 K eilės temperatūros anizotropiją, kuri atspindi medžiagos tankio kvantines fliuktuacijas, kilusias per pirmąją pikosekundę po Didžiojo Sprogimo ir davusias pradžią Visatos struktūrų formavimuisi. Anksčiau vadinta reliktine spinduliuote, reliktine fonine spinduliuote.
1856
-reliktinė spinduliuotė; reliktinė foninė spinduliuotė