kòsminė geològija, geologijos šaka, iš kosminės erdvės erdvėlaiviais tirianti Žemės plutos struktūrą, naudingųjų iškasenų pasiskirstymą, Žemėje vykstančius geologinius procesus, atliekanti geologinį kartografavimą, kaupianti kitą geologinę informaciją. Iš erdvėlaivių (dirbtinių Žemės palydovų, orbitinių stočių) gautos nuotraukos padėjo atskleisti giliųjų Žemės horizontų struktūrą, giluminius lūžius, patvirtino plokščių tektonikos svarbą Žemės plutos raidai. Kosminės nuotraukos naudojamos išaiškinti vėjinių, upinių, ledyninių ir kitų nuogulų pasiskirstymą, jų ryšius su dabartiniu reljefu, tektonika, klimatu, padeda nustatyti vandenynų ir jūrų dugno sandarą, nuosėdų pasiskirstymo dėsningumus, t. p. rūdų, anglių ir naftos baseinus, jų plotus geologinėms paieškoms, sudaryti geologinius žemėlapius. Kosminės geologijos atsiradimas siejamas su dirbtinių Žemės palydovų leidimo pradžia 20 a. 6 dešimtmetyje.
643