kosmizmas

kosmzmas, rusų kosmizmas, 19 amžiaus pabaigos–20 amžiaus filosofinis ir kultūrinis judėjimas, teigęs žmogaus ir kosmoso vienovę. Daugiausia buvo paplitęs Rusijoje. Kosmizmo atstovai jungė mokslo, filosofijos, religijos ir okultizmo įvairias idėjas. Būdinga teleologinis Visatos ir žmonijos evoliucijos supratimas. Vienas žymiausių kosmizmo atstovų N. Fiodorovas derino stačiatikybę ir gamtotyros teorijas, manė, kad krikščionybės giliausia prasmė – mirusiųjų prikėlimas, tikėjo, kad šiuolaikinis mokslas leis juos prikelti ir apgyvendinti jais kosmosą. Anot A. Čiževskio (1897–1964), gyvosios ir negyvosios gamtos vienovės pagrindas – elektronas, pasaulio reiškiniai yra kosmoso energijos – elektromagnetizmo – išraiška. K. Ciolkovskis plėtojo panpsichizmo idėjas, siūlė orbitinėmis stotimis apgyvendinti Visatą, tikėjo, kad šis apgyvendinimas leis tobulinti žmogaus rasę, suteiks jai nemirtingumą ir gyvenimą be rūpesčių. V. Vernadskis rutuliojo biosferos ir noosferos sampratą. P. Teilhard’as de Chardinas jungė krikščionybę ir kosminės evoliucijos teorijas. N. Berdiajevui, S. Bulgakovui, A. Chomiakovui, S. Frankui ir P. Florenskiui būdinga religinis filosofinis kosmizmas. Kosmizmas turėjo daug įtakos Proletkulto nariams, A. Platonovui, A. Suchovo‑Kobylinui, N. Rerichui ir kitiems rašytojams bei dailininkams. Kosmizmo idėjos skatino kosmoso tyrinėjimus ir kosminių aparatų kūrimą.