Krãkės, miestelis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, 21 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių; seniūnijos ir parapijos centras. 649 gyventojai (2021). Per Krakes teka Smilgaitis (Smilgos intakas). Plentai į Betygalą, Gudžiūnus, Grinkiškį, Akademiją, Josvainius. Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia. Žemės ūkio bendrovė. Paštas, ambulatorija, M. Katkaus gimnazija (1905–40 pradinė, 1940–45 progimnazija, 1945–2007 vidurinė mokykla), vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka (1937). Žydų senosios kapinės. Krakių centre – paminklinis akmuo M. Daukšos įsteigtos mokyklos 400 metinėms (pastatytas 1980; autorius J. Meškuotis).

Krakių herbas

Architektūra

Miestelio planas spindulinis; pagrindinių gatvių susikirtime yra keturkampė aikštė. Istorizmo krypties Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje (1908) – žalvarinis varpas (1714), ornamentuotas kryžius (1861), 2 Nukryžiuotojo skulptūros (viena jų bažnyčios eksterjere), medinė Jono Nepomuko skulptūra, paveikslo Šventoji Šeima metalinis aptaisas (abu 19 a.). Šv. Kotrynos vienuolyno naujasis pastatas (1997).

2271

Istorija

Krakės minimos nuo 14 amžiaus. 15 a. pradžioje minima Krakių apskritis. 1421–1842 Krakės buvo Žemaičių vyskupų valda. Apie 15 a. viduryje pastatyta bažnyčia. 1565 ir 1596 Krakės degė. 1570–72 Krakėse klebonavo M. Daukša. 1579 minima parapinė mokykla (veikė iki 19 a. pirmosios pusės). 1645 įsteigtas kotryniečių vienuolynas (veikė iki 1948, atkurtas 1997), pastatyta medinė bažnyčia (1692 pastatyta Šv. Kotrynos bažnyčia 1863 sudegė). 1790 Krakės gavo turgaus ir 3 metinių prekymečių privilegiją. 1861–1950 Krakės buvo valsčiaus, vėliau – apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1863 apylinkėse veikė T. Kušleikos (apie 800 vyrų, vėliau vadas A. Bitė), A. Mackevičiaus sukilėlių daliniai; 1863 04 28 netoli Krakių įvyko sukilėlių kautynės su Rusijos imperijos kariniais daliniais. 1863 ir 1914 Krakės degė. 1865 įsteigta valdinė pradžios, 1903 – valdinė mergaičių pradinė mokykla.

Krakės

Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino V. Baltrus, J. Dalbokas, J. Jurevičius, M. Katkus (t. p. slapta mokė vaikus), B. Kavaliauskas ir kiti. 1905 nušalinta carinė valsčiaus valdyba; veikė valstiečių išrinktas valsčiaus komitetas.

1941 09 02 vokiečių okupacinės administracijos nurodymu Peštiniukų kaime (netoli Krakių) sušaudyta 1125 Krakių ir apylinkių žydai. 1944 12 16 Krakių valsčiuje įvyko Kęstučio apygardos partizanų (apie 300; vadas V. Pabarčius) ir NKVD kariuomenių Paliepių–Pušynės kautynės. 2011 patvirtintas Krakių herbas.

1662 buvo 77 sklypai (32 tušti), 1713 – 18, 1778 – 44 dūmai; 1841 buvo 594, 1865 – 871, 1897 – 1846, 1923 – 1386, 1959 – 1032, 1970 – 901, 1979 – 1028, 1989 – 954, 2001 – 991, 2011 – 841 gyventojas.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką