Krasas

Krãsas, Márkas Licnijus Krãsas (Marcus Licinius Crassus) apie 115 pr. Kr.Roma 53 05 10 pr. Kr.prie Karų (dabar Harran, Turkija), Romos valstybės ir karo veikėjas.

Per 83–82 pilietinį karą rėmė su Marijumi kariaujantį Sulą; šiam tapus diktatoriumi, pralobo iš Sulos vykdytų proskripcijų, tapo vienu turtingiausių Romos piliečių.

Nuo 73 pr. Kr. pretorius. 72 iš Senato gavo ypatingus įgaliojimus vergų sukilimui (Spartako sukilimas) malšinti; 71 sukilėlius sumušė, jo įsakymu 6000 į nelaisvę patekusių sukilėlių buvo nukryžiuota. 70 konsulas, 65 cenzorius. Dėl politinės įtakos varžėsi su karinėmis pergalėmis garsėjančiu Pompėjumi, 60 su Cezariu (jo įkalbėtas) ir Pompėjumi sudarė pirmąjį triumviratą (Senatui priešišką sąjungą, kuri netrukus tapo faktiškąja vyriausybe). Krasas prisidėjo prie triumvirato ir norėdamas savo verslui Azijoje naudingų įstatymų.

Nuo 58–56 rėmė politines jėgas, priešiškas didėjančiai Pompėjaus politinei įtakai. Po 56 triumvirato narių susitikimo abu (Krasas ir Pompėjus) 55 tapo konsulais. Krasas nuo 54 valdė Sirijos provinciją. Siekdamas karinės šlovės, įsiveržė į Partų karalystę. Romėnams pralaimėjus Karų mūšį, Krasas per derybas su partais buvo nužudytas.

Krasui žuvus tarp Cezario ir Pompėjaus netrukus prasidėjo pilietinis karas (48–45 pr. Kr.).

1412