Krasnodãro krãštas (Krasnodarskij kraj) yra Rusijos europinės dalies pietuose, prie Azovo, Juodosios jūrų ir Kerčės sąsiaurio; pietuose ribojasi su Gruzija. Plotas 75 700 km2. 5,19 mln. gyventojų (2005). Gyvena rusai (80 %), ukrainiečiai (3,9 %), armėnai (3,7 %), baltarusiai (0,7 %), vokiečiai (0,6 %), graikai, adygėjai ir totoriai. Centras – Krasnodaras (650 000 gyventojų, 2005; aglomeracijoje 838 400 gyventojų); kiti didžiausi miestai (tūkstančiais gyventojų, 2005): Soči (327,6), Novorossijskas (241,8), Armaviras (199,5). Miesto gyventojų 54 %. Gyventojų vidutinis tankis 67 žm./km2. Krasnodaro kraštas suskirstytas į 38 rajonus. Įkurtas 1937.
Krasnodaro krašto šiaurėje yra Kubanės–Paazovės žemuma, vidurinėje dalyje – Pakubanės lyguma, rytuose – Stavropolio aukštumos pakraštys (aukštis iki 623 m), pietvakariuose – Didžiojo Kaukazo kalnai (Pseašcho kalnas, 3256 m) ir priekalniai. Yra karstinių reljefo formų ir urvų (žinomiausias – Voroncovo urvas; 13,7 km ilgio). Klimatas vidutinių platumų, žemyninis, šiltas, prie Juodosios jūros subtropinis jūrinis. Sausio vidutinė temperatūra šiaurėje –4 °C, pakrantėje 5 °C, liepos atitinkamai 22 ir 24 °C, kalnuose (2200 m aukštyje) – 8 ir 13 °C. Lygumoje per metus iškrinta 400 mm, kalnuose – 3200 mm kritulių. Didžiausia upė – Kubanė su kairiaisiais intakais Urupu, Laba, Belaja. Aukštikalnėse – ledynai. Vakarų Kaukazo aukštikalnėse yra daug mažų karstinių ežerų, prie Azovo jūros ir Tamanės pusiasalyje – limanai. Krasnodaro tvenkinys. Dirvožemiai daugiausia juodžemiai (lygumoje), durpžemiai, šlynžemiai, salpžemiai (prie Azovo jūros), rudžemiai (kalnuose). Lygumoje ir priekalniuose stepės (didžiojoje krašto dalyje sukultūrintos), kalnuose – plačialapių (ąžuolų, bukų; sudaro 85 % Rusijos bukų išteklių) ir spygliuočių (kėnių, eglių) miškai. Soči nacionalinis parkas, Kaukazo biosferos rezervato didžioji dalis.
Krasnodaro krašte yra mergelio, geležies, vario rūdos, gipso, akmens druskos telkinių, mineralinių versmių. Pakubanės lygumoje gaunama nafta ir dujos. 49 % pramonės produkcijos vertės tenka maisto (vaisių ir daržovių konservų, aliejaus, mėsos, žuvų, cukraus, pieno) pramonei. Siurblių, staklių, chemijos pramonės įrenginių, poligrafijos ir žemės ūkio mašinų gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, chemijos (dirbtinių trąšų) ir naftos chemijos, mikrobiologijos, statybinių medžiagų, tekstilės (vilnos, medvilnės), siuvimo, avalynės, baldų pramonė. Apdirbamosios pramonės didžiausi centrai – Krasnodaras, Novorossijskas, Armaviras, Tuapse, Tichoreckas, Jeiskas, Kropotkinas, Belorečenskas.
Krasnodaro kraštas – vienas svarbiausių žemės ūkio rajonų Rusijoje; žemės ūkio naudmenos užima 63 % Krasnodaro krašto teritorijos, iš jų 88 % – dirbama žemė. Auginama javai, bulvės ir kitos daržovės, saulėgrąžos, cukriniai runkeliai, vynmedžiai, pietuose – arbatmedžiai. Sodininkystė. Veisiama daugiausia galvijai, kiaulės. Paukštininkystė. Bitininkystė. Šiaurės Kaukazo geležinkelis Krasnodaro kraštą jungia su Centrine Rusija ir Užkaukaze. Svarbiausi plentai: Rostovas–Baku (Azerbaidžanas) ir Krasnodaras–Novorossijskas. Machačkalos–Grozno–Tuapsės naftotiekis. Laivuojama Kubanė (nuo Labos žiočių). Didžiausi jūrų uostai – Novorossijskas, Tuapse, upių uostas Krasnodaras. Tarptautiniai oro uostai yra Krasnodare, Soči, Anapoje ir Gelendžike. Turizmas. Pajūrio (Soči, Anapa, Gelendžikas, Jeiskas, Tuapse) ir kalnų slidinėjimo (Krasnaja Poliana) kurortai. Šaltos ir karštos gydomosios versmės.