Krasnojársko krãštas (Krasnojarskij kraj) yra Rusijoje, Vidurio Sibire, tarp Arkties vandenyno ir Pietų Sibiro kalnų. Plotas 2 339 700 km2. 2,85 mln. gyventojų (2005). Gyvena rusai (87,6 %), ukrainiečiai (3,5 %), totoriai (1,6 %), vokiečiai, baltarusiai, chakasai, evenkai, nencai, dolganai, nganasanai. Kraštui priklauso Šiaurės Žemės salynas, Nordenskiöldo (Nordenšeldo) salynas ir kitos salos. Centras ir didžiausias miestas – Krasnojarskas (907 500 gyventojų, 2005, aglomeracijoje 1,01 mln. gyventojų); kiti didesni miestai (tūkst. gyventojų, 2005): Norilskas (127,5), Ačinskas (117,6), Kanskas (101,5), Železnogorskas (93,8). Miesto gyventojų 74 %. Gyventojų vidutinis tankis 1,2 žm./km2. Karsnojarsko kraštas suskirstytas į 48 rajonus. Kraštui priklauso Taimyro (Dolganų-Nencų) autonominė apygarda ir Evenkų autonominė apygarda.
Apie 1/5 Krasnojarsko krašto teritorijos yra už Šiaurės poliaračio. Krašto teritorijos didesnę dalį užima Vidurio Sibiro plokščiakalnis; Taimyro pusiasalyje yra Byrrangos kalnai ir Šiaurės Sibiro žemuma, krašto pietuose – Rytų Sajano ir Vakarų Sajano, Kuznecko Alatau kalnai, Minusinsko duburys ir kitos tarpukalnių įdubos, krašto vakaruose – Vidurio Sibiro lygumos pakraštys. Putorano kalnų papėdėje, Chatangos slėnyje – karstas, krašto pietuose yra karstinių urvų. Klimatas vidutinių platumų, ryškiai žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –36 °C šiaurėje iki –18 °C pietuose, liepos atitinkamai 13 ir 20 °C. Per metus iškrinta nuo 200 mm (šiaurėje) iki 1200 mm (Pietų Sibiro kalnuose) kritulių. Didžiojoje Krasnojarsko krašto dalyje daugiametis įšalas. Didžiausios upės – Jenisiejus su intakais Angara, Akmenuotąja ir Žemutine Tunguska, t. p. Čiulymas, Ketė (Obės baseinas); krašto šiaurėje teka Chatanga, Piasina, Taimyra. Daug ežerų (ypač šiaurėje); didžiausias ežeras – Taimyras. Krasnojarsko, Viliujaus tvenkiniai. Vyrauja taiga, šiaurėje – miškatundrė ir tundra, pietuose – miškastepės. Derlingi dirvožemiai (juodžemiai) yra tik Minusinsko duburyje, taigoje – rudžemiai. Miškai užima 45 % Krasnojarsko krašto teritorijos; daugiausia auga maumedžiai, pietuose – pušynai, eglynai, kedrynai ir kėnių miškai. Šušenskij boro nacionalinis parkas, Sajanų Šušenskojės biosferos rezervatas, Stolbai, Didysis Arkties, Putorano, Taimyro, Tunguskos, Vidurio Sibiro rezervatai. Krašte kasamos akmens (Minusinsko anglių baseine), rusvosios (Kansko‑Ačinsko anglių baseine) anglys, geležies, cinko (vieni didžiausių cinko rūdos išteklių pasaulyje), spalvotųjų ir retųjų metalų rūdos, auksas (Jenisiejaus kalvagūbryje), apatitas (21 % visų Rusijos apatito išteklių), nefelinas, grafitas (Žemutinės Tunguskos baseine), magnezitas, boksitas (tarp Angaros ir Akmenuotosios Tunguskos upių), fosforitai, gaunama nafta ir dujos. Didžiąją dalį elektros energijos pagamina hidroelektrinės (didžiausios – Krasnojarsko ir Sajanų Šušenskojės). 70 % apdirbamosios pramonės produkcijos vertės tenka spalvotųjų metalų gavybai ir metalurgijai: svarbiausi centrai yra Norilske (kobalto, nikelio, vario), Krasnojarske (aliuminio) ir Ačinske. Chemijos ir naftos chemijos (dirbtinio pluošto, sintetinio kaučiuko, gumos techninių gaminių, farmacijos), plaušienos ir popieriaus, maisto pramonė. Daugiausia pramonės įmonių sutelkta Krasnojarsko krašto pietuose. Svarbiausi pramonės centrai: Krasnojarskas, Norilskas, Černogorskas, Ačinskas ir Minusinskas. Krasnojarske statomi laivai, gaminama žemės ūkio mašinos, ekskavatoriai, miškavežiai, kranai, televizoriai, šaldytuvai, kompresoriai, Kanske, Maklakove, Ust-Abakane, Igarkoje apdirbama mediena (apie 29 % visų Rusijos medienos išteklių). Daugiausia karinės pramonės įmonių yra Železnogorske ir Zelenogorske, tekstilės – Kanske, Černogorske, avalynės – Ačinske. Krašte (daugiausia jo vidurinėje dalyje ir pietuose) auginama javai, pašariniai augalai, bulvės, daržovės, saulėgrąžos, kanapės, linai. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, krašto šiaurėje – elnininkystė, medžioklė, žvejyba. Per Karsnojarsko krašto pietinę dalį eina Transsibiro geležinkelis, Maskvos–Vladivostoko automobilių magistralė. Laivuojamas Jenisiejus. Didžiausi jūrų uostai – Diksonas, Dudinka, Chatanga. Učiumo balneologijos kurortas.